kardiologas profesorius Raimondas Kubilius, Lietuvos širdies asociacijos Kauno skyriaus pirmininkas
Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena iš dažniausių mirties ir sergamumo priežasčių, o jų problema vis dažniau pasireiškia jaunesniame amžiuje. Svarbu suvokti, kad daugelis šių ligų vystosi ilgą laiką ir pirmieji rizikos veiksniai dažnai būna nepastebimi. Profesorius Raimondas Kubilius pabrėžia, kad sergantiesiems būtina aktyviai įsitraukti į savo sveikatos valdymą ir laikytis aiškių kasdienių taisyklių, kurios gali žymiai sumažinti komplikacijų riziką.
10 pagrindinių rekomendacijų sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis
1. Žinoti ir valdyti pagrindinius rizikos veiksnius. Reguliariai matuoti arterinį kraujospūdį, stebėti cholesterolio koncentraciją ir kūno masę. Tikslinės vertės padeda gydytojui koreguoti gydymą ir mažinti komplikacijų tikimybę.
2. Atsakingai vartoti medikamentus. Vaistų savavališkas nutraukimas ar keitimas be gydytojo leidimo gali būti pavojingas. Pvz., po miokardo infarkto dažnai reikia ilgalaikio antitrombocitinio gydymo bei kitų preparatų, kurių poveikis išsaugo gyvybiškai svarbias funkcijas.
3. Nuolat komunikuoti su gydytoju. Jei kas nors neaišku, užrašykite simptomus, kraujospūdžio ir pulso matavimus ir aptarkite juos vizito metu. Reabilitacijos programos ir tęstinė priežiūra padeda susigrąžinti fizinį pajėgumą ir gerina gyvenimo kokybę.
4. Fizinė veikla. Siekti bent 300 min. vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę, kai įmanoma artėti prie 420 min. Pulsas turėtų didėti 30-50 proc. nuo ramybės. Net aktyvus ėjimas, dviračio mynimas ar darbas namuose reikšmingai gerina širdies sveikatą.
5. Subalansuota dieta. Valgyti gausiai vietinių vaisių ir daržovių, riboti sūrų ir riebaus maisto naudojimą, mažinti druskos kiekį maiste. Tinkama mityba mažina cholesterolio koncentraciją ir arterinį spaudimą.
6. Miegas. Užtikrinti 6-9 valandų miegą per naktį. Miego trūkumas žymiai padidina infarkto riziką ir blogina bendrą sveikatą.
7. Sėdimo darbo pertraukos. Ilgalaikis sėdėjimas didina ŠKL riziką.
Bent kas valandą skirti 5-7 minutes trumpam judėjimui ar tempimo pratimams.
8. Venkite taršos. Rinktis pasivaikščiojimus žaliuosiuose plotuose, kur mažesnė kietųjų dalelių koncentracija. Oro tarša skatina uždegiminius procesus ir didina širdies priepuolių bei insultų riziką.
9. Triukšmo mažinimas. Ilgalaikis triukšmo poveikis veikia autonominę nervų sistemą. Sumažinkite buvimo triukšme laiką, naudokite ausų apsaugas, raskite ramią erdvę poilsiui.
10. Valdyti stresą. Suraskite individualius būdus atsipalaiduoti ir mažinti psichologinį krūvį. Ilgalaikis stresas skatina kraujospūdžio ir uždegimo padidėjimą, todėl emocinė higiena yra lygiavertė medicininėms priemonėms.
Ką būtina žinoti apie kraujospūdį
Arterinis kraujospūdis yra vienas svarbiausių stebimų rodiklių. Atsitiktinio matavimo metu siekti mažiau nei 140/90 mmHg, o kai kuriems pacientams bus taikomos griežtesnės tikslinės vertės. Reguliarios kontrolės ir gydymo korekcijos padeda užkirsti kelią komplikacijoms.
Laikydamiesi šių rekomendacijų ir glaudžiai bendradarbiaudami su savo gydytoju, pacientai gali žymiai pagerinti prognozę ir išlaikyti aktyvų gyvenimo būdą net ir po širdies bei kraujagyslių ligų diagnozės.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.