Kas yra funkcinė dispepsija ir kaip ji pasireiškia?
Nusiskundimai virškinamojo trakto veikla – vieni dažniausių, dėl kurių kreipiamasi į gydytojus. Dažnai atlikus įprastus tyrimus organinių pakitimų nerandama, tuomet diagnozuojama funkcinė dispepsija. Tai ilgai trunkantys ir kartais labai varginantys simptomai viršutinėje pilvo dalyje: ankstyvas sotumo jausmas, greitas pasisotinimas, pilnumo pojūtis, skausmas ar deginimas. Šios būklės diagnozė dažnai nustatoma tuomet, kai simptomai tęsiasi kelis mėnesius ir nėra pagrindo organinei ligai.
Gydytojas pateikia iliustratyvų pavyzdį: „Norintiems geriau atpažinti ligą (funkcinę dispepsiją), pateikiu pavyzdį: pacientas ilgai tiriasi, ieškodamas priežasčių ir pabaigoje išgirsta diagnozę: „Nieko nėra“. O sugrįžus namo jam ir toliau pasireiškia pilvo skausmas, ankstyvas sotumo jausmas, pilnumas, blogo virškinimo pojūtis. Ir sako: „Kaip tai nieko nėra, jei aš jaučiu?“.“
Mitybos mitas: ar maistas iš tikrųjų kaltas?
Visuomenėje paplitęs įsitikinimas, kad virškinimo sutrikimus sukelia „bloga mityba“ ar konkretūs maisto produktai. Tačiau moksliniai duomenys tokio tiesioginio ryšio nepatvirtina. „Moksliškai nėra įrodyta, kad funkcinę dispepsiją, kaip ir opaligę, gali sukelti kokios nors rūšies maistas ar bloga mityba. Svarbia opaligės ir dispepsijos priežastimi laikoma _Helicobacter pylori_ infekcija. Nors Lietuvoje 70 procentų žmonių ji randama, dispepsija skundžiasi tik dalis pacientų. Taigi tai nėra vienintelis faktorius. Svarbią reikšmę simptomų atsiradimui turi individualus žmogaus paveldimumas, kiti aplinkos veiksniai“, – teigia gydytojas.
Stresas ir smegenų–skrandžio sąveika
Reikšmingą vaidmenį funkcinės dispepsijos atsiradime vaidina emocinė būsena. Pastebima, kad simptomai dažnesni žmonėms, patiriantiems daug streso, nerimą ar depresiją. Gydytojas komentuoja: „Stresinėmis aplinkybėmis ar sergant gretutine psichiatrine liga manoma, kad galvos smegenys pradeda „kitaip suprasti“ skrandį, kartu generuodamos neteisingas reakcijas. Dėl to sustiprėja ar suretėja peristaltika, juntamas pilnumo jausmas.
Kitais atvejais sumažėja skausmo slenkstis ir žmogus pradeda jausti skausmą“. Tai paaiškina, kodėl psichologiniai faktoriai ir gyvenimo būdas turi įtakos simptomų intensyvumui.
Gydymas ir praktiniai patarimai
Gydymo pasirinkimas priklauso nuo amžiaus, simptomų pobūdžio ir galimos infekcijos, pavyzdžiui, _Helicobacter pylori_. Dalis pacientų gauna tuos pačius vaistus, kaip ir gydant opaligę ar rėmenį, o kartais skiriami medikamentai, reguliuojantys skrandžio motoriką ar mažinantys skausmo jautrumą. „Turime algoritmus, kuriais remiantis skiriame gydymą. Pavyzdžiui, jeigu išnaikinus _Helicobacter pyloribakteriją_, kuri gali būti simptomų priežastimi, žmogus ir toliau jaučia skausmus, bet opaligė ar kita organinė patologija nekonstatuojama, tai – funkcinė dispepsija“, – aiškina specialistas.
Dieta gali būti naudinga kaip pagalbinė priemonė, tačiau ji nėra pagrindinis gydymo būdas. Svarbu atpažinti „aliarmo“ simptomus – reikšmingas svorio kritimas, kraujas išmatose, mažakraujystė ar sunkus rijimo sutrikimas – tokiais atvejais atliekami išsamūs tyrimai, įskaitant endoskopiją. Konstatavus funkcinę dispepsiją, pacientui tenka priimti dvi žinias: gera – kad ši liga paprastai nesutrumpina gyvenimo, bloga – kad visiško ir trumpo laikotarpio išgydymo pasiekti dažnai nepavyksta, tačiau simptomus galima valdyti ir ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.