Plaukų netekimas chemoterapijos metu dažnai suvokiamas kaip ryškus išorinės tapatybės pokytis, tačiau pacientų pasakojimai ir gydytojų komentarai primena, kad tai dažniausiai laikina pasekmė, o svarbiausia – gydymas ir emocinė parama. Apie savo patirtį dalijasi 62 metų Milda, kuri diagnozavus antros stadijos krūties vėžį nusprendė atvirai kalbėti apie gydymą ir visuomenės reakcijas.
Ministro palaikymas ir kvietimas pasitikėti medikais
Tarp palaikymo gestų išsiskyrė sveikatos apsaugos ministro žinutė, kuria siekta padrąsinti sergančiuosius: „Plaukų buvimas ar nebuvimas yra laikinas dalykas. Tai – tik forma“. Ministro žinutė buvo išplėsta platesniu kvietimu visuomenei ir pacientams: „Norisi palaikyti tuos, kuriems pokyčiai nėra jų pačių pasirinkimas. Solidariai su Premjeru ir visais, kurie susiduria su onkologinėmis ligomis. Linkiu stiprybės, ryžto, tikėjimo savimi ir mūsų šalies medicina, kuri daro stebuklus! Tikėjimas savo jėgomis ir pasitikėjimas profesionaliais medikais padeda įveikti sunkumus. Neabejokite tuo. Būkime vieningi, solidarūs ir padėkime vieni kitiems. Kartu sveikti lengviau!“
Mildos patirtis: šeimos palaikymas ir visuomenės reakcijos
Milda prisimena, kad šeimos parama buvo ryški ir šiluma teikianti: „Iš anksčiau žinojau, kad onkologiniams pacientams slenka plaukai, tad tai manęs negąsdino. Kai atėjo metas nuskusti plaukus, vyras man ir sako – jei tau bus nuo to geriau, nusiskusiu ir aš. Tada atvažiavo dukra ir sako tą patį – mama, galiu prisijungti ir visi trys tokie būsim. Nudžiugau tokiu šeimos palaikymu, bet tikrai atsisakiau“. Vis dėlto ji pripažįsta, kad sunkiausia buvo susitaikyti su kitų žmonių reakcija: „Vėliau mane gal kiek nustebino aplinkinių reakcija – pats nematai, kaip atrodai, tačiau matai kitų veidus, reakcijas. Tikrai buvo tokių, kurie į mane su plika galva žiūrėjo jau vos ne kaip į mirusį žmogų. Bet juk čia tik plaukai ir tai laikina!
Tad galvą šiandien dengiu ne dėl savęs, o dėl kitų žmonių“.
Medicininis ir psichologinis kontekstas: ką svarbu žinoti
Onkologai atkreipia dėmesį, kad plaukų slinkimas – alopecija – dažniau siejamas su tradicine chemoterapija, o šiuolaikinės išvystytos terapijos (taikinių gydymas, imunoterapija) šio šalutinio poveikio dažnai neturi. Kaip pažymėjo chemoterapijos skyriaus vedėja: „Plaukų slinkimas išties daugumai besigydanačiųjų chemoterapija šiandien kelia baimę. Neretai tenka susidurti su manančiais „negalvoju dėl vėmimo ar kitų pašalinių reiškinių, negalvoju, kad chemoterapija man labai svarbi, nes pagerins būsimos operacijos rezultatus, bet bijau dėl slenkančių plaukų“. Tai ypatingai aktualu moterims – psichologinis pasikeitusios savęs priėmimas, savirealizacijos socialinėje, profesinėje aplinkoje pokyčiai. O ir mūsų visuomenėje išvydus žinomą žmogų be plaukų dažnai prasideda spekuliacijos apie galimą sunkią ligą. Visgi požiūris į sergantįjį onkologinę liga, deja, dar skiriasi nuo požiūrio į sergantįjį kita lėtine, pilnai nepagydoma liga, pvz. cukriniu diabetu ar kita “
Gydytoja taip pat pabrėžė praktinius sprendimus: „Jeigu kalbam tik apie plaukų slinkimo problemą, tai toks požiūris yra labai siauras, nes šiandien pasaulis siūlo būdų, kaip spręsti šią estetinę bėdą, pradedant specialiais šaldymo aparatais, perukais, įv. galvos apdangalais ir baigiant galvos odos tatuiruotėmis. Juk ir Lietuvoje yra garsių moterų, kurios aprašė savo ligą, plaukų slinkimą ir mokėjo iš to pasijuokti, tai priimti su šypsena. Mediciniu požiūriu, plaukų slinkimas nėra didelė problema, tai laikinas šalutinis padarinys, tačiau neneigiame, kad estetinė išvaizda, pasitenkinimas savo išore yra svarbus veiksnys gerai savijautai“.
Todėl svarbu kalbėti ne vien apie fizinius simptomus, bet ir apie inovatyvių vaistų prieinamumą bei psichosocialinę pagalbą. Kai kuriems pacientams taikomas galvos šalimas apsaugo plaukus maždaug 40 proc. atvejų, o platesnės pagalbos priemonės (perukai, terapijos, psichologinė pagalba) leidžia pacientams išlaikyti socialinę veiklą ir savivertę gydymo metu.
Pacientų palaikymo paslaugos
Ligoniams teikiama psichologinė, psichiatrinė ir socialinė pagalba, organizuojamos menų terapijos ir paramos grupės. Kasdienė pagalba ir prevencinės programos prisideda prie to, kad onkologinis gydymas nebūtų vien tik medicininis iššūkis, bet ir kompleksinis palaikymo procesas, skatinantis sugrįžti į darbą, šeimą ir kasdienį gyvenimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.