Įspėjimas tėvams: paauglys praktiškai apako valgydamas tik gruzdintas bulvytes ir traškučius

Šis atvejis – skaudi priminimo žinia apie tai, kaip vienpusiška mityba gali paveikti jauną organizmą. Septyniolikmetis vaikinas kasdien valgė praktiškai tik gruzdintas bulvytes, bulvių traškučius, retai – baltos duonos ar kumpio gabalėlį. Po kelerių metų toks mitybos modelis lėmė rimtus vitaminų ir mikroelementų trūkumus, dėl kurių išsivystė optinė neuropatija ir praktiškai negrįžtamas regos pablogėjimas.

Kas nutiko paaugliui?

Medicininis tyrimas parodė, kad vaikino organizme trūko ne tik vitamino B12, bet ir svarbių mineralų: vario, seleno ir vitamino D. Nors paauglys nebuvo nutukęs, jo organizmas buvo smarkiai išsekęs dėl ilgalaikio maistinių medžiagų stygiaus. Diagnozuota valgymo vengimo forma – avoidant restrictive food intake disorder (ARFID) – paaiškino, kodėl jis atsisakė daugelio maisto produktų: tariamai negalėjo ištverti tam tikrų tekstūrų ir tik tam tikri produktai nekelia diskomforto.

Kokios buvo pasekmės?

Gydytojų vertinimu, vaikiną mediciniškai galima pripažinti praktiškai apakusiu. „Jo regėjimas labai prastas. Tai reiškia, kad jis negali vairuoti, labai sunkiai skaito, praktiškai negali žiūrėti televizoriaus, neskiria veidų. Vaikščioti savarankiškai vaikinas gali tik dėl periferinio matymo“, – apie regos būklę kalbėjo pacientą gydžiusi gydytoja. Optinė neuropatija, jei diagnozuojama laiku, yra gydoma, tačiau ilgai uždelstas gydymas gali lemti negrįžtamus nervų skaidulų pažeidimus.

Kodėl svarbu laiku pastebėti ir kreiptis pagalbos

Valgymo sutrikimai, alergijos ar autizmo spektro sunkumai gali apriboti jaunuolių mitybos įvairovę. Tokiais atvejais nepakanka vien multivitaminų: „Įvairi ir subalansuota mityba – žymiai geresnis pasirinkimas nei vitaminai“, – pažymėjo gydytoja. Tačiau kai trūkumai jau pasireiškia klinikiniais simptomais, būtinas skubus medikų vertinimas, kraujo tyrimai ir specializuota pagalba – dietologo, oftalmologo ir psichologo komandos.

Ką pataria specialistai ir tėvams?

Gydytoja ragina tėvus nesiimti panikos: „Geriausias sprendimas – nesinervinti, jei atžala itin išranki maistui. Apsišarvuokite kantrybe ir lėtai pratinkite prie įvairių produktų“. Specialistai taip pat perspėja, kad maisto papildai gali būti naudingi trumpuoju laikotarpiu, bet jie nepakeis pilnaverčios mitybos, o kai kurių vitaminų pertekliaus – pavyzdžiui, vitamino A – poveikis gali būti žalingas.

Prevencijai svarbu stebėti vaikų valgymo įpročius, reguliariai tikrinti sveikatą pas šeimos gydytoją ir kreiptis į specialistus, jei mityba tampa labai ribota. Ankstyva intervencija dažnai leidžia išvengti rimtų pasekmių ir atkurti normalią mitybos įvairovę bei sveikatą.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
👁️ 1 peržiūrų


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *