Cukrinis diabetas – vis dažniau aptinkama lėtinė liga, kuri gali ilgą laiką vystytis nepastebimai. Gydytojos pateikti duomenys rodo, kad Lietuvoje serga apie 120 tūkst. žmonių, o panašus skaičius galbūt net nežino apie esamus organizmo pokyčius. „Skaičiai gana grėsmingi. Šiuo metu Lietuvoje serga apie 120 tūkst. žmonių. Tiesa, dar tiek pat apie ligą kol kas nieko nežino.“ Ši realybė pabrėžia savalaikės diagnostikos ir prevencijos svarbą.
Kas tai per liga?
Cukrinis diabetas yra lėtinis medžiagų apykaitos sutrikimas, kai sutrinka insulino gamyba arba jo veikla organizme, todėl padidėja gliukozės kiekis kraujyje. Skiriami pagrindiniai tipai: pirmasis, kuriam būdingas absoliutus insulino trūkumas, ir antrasis, kuriam būdingas insulino pasisavinimo sutrikimas ir progresuojantis jo trūkumas. Yra ir kitų, retesnių ligos formų, tačiau praktikoje dažniausiai susiduriama su minėtais dviem tipais.
Pagrindiniai simptomai ir jų skirtumai
Lengviau atpažįstamas pirmasis tipas – simptomai išryškėja greitai. „Pagrindiniai ligos požymiai – troškulys, gausus šlapinimasis, kūno svorio mažėjimas, padidėjęs nuovargis, regėjimo sutrikimai. Šiuo tipu dažniausiai serga liekni, jauni iki 40 metų amžiaus žmonės. Tačiau liga gali pasitaikyti ir vyresniems“, – sako gydytoja. Antrasis tipas dažnai vystosi lėčiau ir gali būti „tylus“: simptomai būna mažiau ryškūs arba visai nepastebimi. Be bendrųjų požymių, gali pasireikšti galūnių tirpimas, dilgčiojimas, sausa ir niežtinti oda, dažnesnės grybelinės infekcijos, blogai gyjančios žaizdos.
Rizikos veiksniai ir kada kreiptis
Pagrindiniai rizikos veiksniai priklauso nuo ligos tipo. Pirmajam tipui svarbūs paveldimumas ir imuninės sistemos veiksmai; antrajam tipui – didesnis amžius (dažniausiai vyresni nei 45 m.), antsvoris ar nutukimas, neaktyvus gyvenimo būdas, šeiminė anamnezė bei nėščiųjų diabeto anamnezė.
Svarbu atmesti mitą, esą ligą sukelia tiesiog cukraus vartojimas: tiesa ta, kad per didelis angliavandenių kiekis gali prisidėti prie nutukimo, o nutukimas – prie antro tipo diabeto rizikos.
Tyrimai, gydymas ir prevencija
Žmonėms, turintiems rizikos veiksnių, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją bent kartą per metus ir atlikti gliukozės tyrimus. Jei įtariama liga arba rezultatai neramūs, gydytojas nukreips pas endokrinologą. Laiku atlikti tyrimai leidžia pradėti gydymą ankstyvoje stadijoje ir sumažinti komplikacijų riziką, tokių kaip akių, inkstų, nervų ar kraujagyslių pažeidimai.
Per pastaruosius dešimtmečius gydymo galimybės ženkliai pagerėjo: atsirado efektyvių tablečių ir modernių insulino preparatų, taip pat pažangios stebėjimo priemonės. Endokrinologų ir pacientų pastangomis kai kuriais atvejais antro tipo diabetą pavyksta kontroliuoti be kasdienio vaistų vartojimo, tačiau būtina nuolatinė stebėsena.
Praktiniai patarimai
Norint sumažinti riziką ar atitolinti ligos pradžią, svarbu keisti gyvenimo būdą: subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir kūno svorio kontrolė. Jei pastebite minėtus simptomus arba priklausote rizikos grupei, nedelskite – pasitarkite su šeimos gydytoju. Savalaikė diagnostika ir nuoseklus gydymas didina galimybes gyventi pilnavertį gyvenimą ir sumažinti komplikacijų tikimybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.