Naujausi ilgalaikiai tyrimai, publikuoti medicinos žurnale The Lancet, atskleidžia pokyčius pasaulinėje mirties priežasčių panoramoje. Nors širdies ir kraujagyslių ligos vis dar lemia daugiausia mirčių pasaulyje, turtingesnėse šalyse vėžys jau tapo pagrindine mirties priežastimi, aplenkdamas širdies ligas. Tai svarbus signalas sveikatos politikos planuotojams ir visuomenei.
Tyrimų rezultatai ir pagrindiniai faktai
Kvebeko Lavalio universiteto mokslininkų vadovaujamas tyrimas parodė, kad 2017 m. vėžys sudarė apie 26 proc. visų mirčių pasaulyje ir buvo antra pagal svarbą priežastis. Gilles’is Dagenais pažymi, kad vėžys gali tapti pagrindine mirties priežastimi „vos per kelis dešimtmečius“. Tyrime dešimt metų stebėta daugiau nei 160 tūkst. suaugusiųjų iš šalių, turinčių skirtingą pajamas, todėl duomenys leidžia daryti išvadas apie globalias tendencijas.
Tuo tarpu širdies ligos visame pasaulyje išlieka pirmaujančia mirčių priežastimi vidutinio amžiaus žmonių tarpe — manoma, kad 2017 m. nuo širdies ligų mirė apie 17,7 mln. žmonių. Tačiau tyrimai rodo, kad skirtumai tarp šalių yra didžiuliai: gyventojai neturtingesnėse valstybėse vidutiniškai 2,5 karto dažniau miršta nuo širdies ligų nei turtingose šalyse, o vėžys tokiose šalyse yra retesnis.
Rizikos veiksniai ir prevencijos iššūkiai
Antras Kanados mokslininkų atliktas tyrimas, naudojęs pacientų duomenis iš 21 šalies, nurodo, kad modifikuojami rizikos veiksniai atsakingi už apie 70 proc. širdies ligų atvejų visame pasaulyje. Tarp jų — mitybos klaidos, gyvenimo būdo įpročiai ir socioekonominiai veiksniai. Metaboliniai rizikos veiksniai, tokie kaip didelis cholesterolio kiekis, nutukimas ir diabetas, nulėmė daugiau kaip 40 proc. visų širdies ligų atvejų ir ypač svarbūs turtingesnėse šalyse.
Tuo pačiu tyrimai atkreipia dėmesį, kad besivystančiose valstybėse stiprus ryšys tarp širdies ligų ir oro užterštumo namuose, prastos mitybos bei žemo išsilavinimo dar labiau blogina padėtį.
McMasterio universiteto profesorius Salimas Yusufas sako: “Šių šalių vyriausybėms reikia pradėti investuoti daugiau bendrojo vidaus produkto į neužkrečiamųjų ligų, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas, prevenciją ir valdymą, o ne skirti didžiausią dėmesį vien užkrečiamosioms ligoms”.
Šių tyrimų išvados turi praktinių pasekmių: reikalingos intensyvios prevencijos programos, platėjesnės sveikatos švietimo iniciatyvos, ankstyvo aptikimo ir gydymo galimybių plėtra bei politikos priemonės, skirtos sumažinti oro užterštumą ir gerinti mitybą. Tuo pat metu turtingesnėms šalims svarbu tęsti investicijas į vėžio prevenciją, ankstyvą diagnostiką ir gydymą, kad auganti vėžio našta būtų suvaldoma.
Visuomenės lygmeniu tai reiškia paprastus, bet efektyvius veiksmus: sveikesnė mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, rūkymo mažinimas, kontrolė sergant cukriniu diabetu ir cholesterolio kiekio stebėsena. Tik derinant politines priemones ir individualius gyvenimo būdo pokyčius bus įmanoma sumažinti tiek vėžio, tiek širdies ligų keliamą naštą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.