Nors cukinija ir kitos moliūginės daržovės daugeliui žmonių yra sveikas ir lengvai paruošiamas maistas, retais atvejais jas vartojant gali kilti rimtų sveikatos problemų. Apsinuodijimo rizika siejama su tam tikromis augaluose susidarančiomis medžiagomis, kurios suteikia kartų skonį ir, jeigu jų kiekis yra didelis, gali sukelti virškinamojo trakto pažeidimus ar net mirtį. Apie tai verta žinoti kiekvienam, ypač kai daržoves auginame patys arba perkam iš nepatikrintų šaltinių.
Kaip apsinuodijama cukinija?
Pagrindinė problema – kukurbitacinas. Nuodas, kuris gali sukelti negalavimus, yra [kukurbitacinas]. Jis turi kartų skonį ir didesnis jo kiekis gali sukelti virškinamojo trakto dirginimą, atskirais sunkiais atvejais gali kilti virškinamojo trakto pažeidimas, panašus į cheminį nudegimą, gali atsirasti kraujavimas iš virškinamojo trakto, atsirasti žaizdos ir t. t., – sakė gydytoja L. Gruzdytė. – Jeigu valgome normalias cukinijas, kurios neturi jokio kartaus skonio, tai tokiu atveju tikrai neapsinuodysime.
Kartumas dažniausiai juntamas iš karto, todėl paragavus neįprastai kartaus gabalėlio verta nedelsiant atsisakyti tolimesnio vartojimo.
Kam didesnė rizika?
Apsinuodijimai yra reti, tačiau statistika rodo, kad dažniau nuo kukurbitacino kenčia vyresni žmonės. Vyresni žmonės, jei nori valgyti cukinijų, pirma reikia duoti paragauti jauniems, ar tikrai nekartu, – sako profesorius.
Su amžiumi sumažėja skonio receptorių jautrumas, todėl senyvi asmenys gali nepajusti silpno kartumo ir netyčia suvartoti pavojingą produkto dalį. Todėl šeimoje verta laikytis paprastos taisyklės – kukurbitacinui jautrius patiekalus pirmiausia paragauja jauni žmonės arba šeimos nariai, turintys geresnį skonio suvokimą.
Kaip susidaro kukurbitacinas?
Kukurbitacinai kaupiasi augaluose reaguojant į stresą. Kaip paaiškino vienas iš specialistų, Tie genai įjungiami ir tos medžiagos pradeda kauptis augalų vaisiuose, kai augalas patiria stresą. Jis gali būti tada, kai, pavyzdžiui, koks katinas ėjo pro šalį ir grybštelėjo lapą arba, tarkime, nuvalgo kokios ožkos, – pasakojo G. Valinčius. – Sodininkai mėgėjai dažniausiai susiduria su tokiu streso faktoriumi, kaip sausos. Ši vasara ypatingai tam buvo nepalanki.
Ekstremalios temperatūros, nereguliarus laistymas arba staigūs klimato svyravimai skatina šių junginių kaupimąsi, ypač senovinėse veislėse, kurioms ši savybė nebuvo genetinės selekcijos metu pašalinta.
Kaip sumažinti riziką ir ką daryti apsinuodijus?
Prevencinės priemonės yra paprastos: paragaukite daržovės prieš gaminimą, stebėkite kartumą ir venkite vartoti pastebimai kartų produktą. Laistymas po nedaug ir dažnai, vengimas staigių temperatūros svyravimų bei palankios auginimo sąlygos sumažina streso poveikį augalams. Atvirame grunte nėra tokių ekstremalių svyravimų kaip šiltnamyje
, – taip pat primenama, kad šiltnamio sąlygos gali sukelti didesnį stresą.
Jei visgi suvartotas produktas sukėlė silpnus simptomus (vėmimas, viduriavimas, bendras silpnumas), vartokite daug skysčių ir stebėkite būklę. Jeigu vėmimas kartojasi, žmogus netenka skysčių; prasideda vėmimas arba viduriavimas su kraujo priemaišomis, tai tokiu atveju, be abejo, reikėtų kreiptis į gydymo įstaigą
, – patariama. Sunkiems simptomams gali prireikti skubios medicininės pagalbos, įskaitant skrandžio plovimą.
Apibendrinant: rizika egzistuoja, tačiau ji yra reta. Atsargumas, produktų paragavimas prieš ruošimą ir dėmesys vyresniems šeimos nariams padės sumažinti galimą pavojų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.