Cholesterolis – viena iš dažniausiai aptarinėjamų sveikatos temų: vieni jį laiko visišku blogiu, kiti minimizuoja pavojų. Pokalbis, kurį dažnai girdime pas gydytoją, ne išimtis: „Mano cholesterolis buvo blogas, noriu pasitikrinti, kaip yra dabar”, – gydytojui vizito metu sako pacientas. „Oi, ne, gi kenkia…”, – atsako pacientas, ir diskusija dažnai nutrūksta dėl baimės ar neteisingos informacijos.
1. Mitai apie „gerą“ ir „blogą“ cholesterolį
Cholesterolis tikrai reikalingas: jis dalyvauja hormonų sintezėje, ląstelių sienelių formavime, yra energijos šaltinis. Tačiau svarbu skirti cholesterolį, esančią ląstelėse ar kaupiamą organizme, ir tą, kuris cirkuliuoja kraujyje ir gali prisidėti prie aterosklerozės. Praktinis palyginimas – piniginėje esantis banknotas yra naudingas, o pamestas ant kelio – bevaisis; panašiai ir cholesterolio poveikis priklauso nuo jo vietos ir formos. Todėl teiginys, kad cholesterolio mažinti nereikia, kai kuriais atvejais yra klaidinantis.
2. Ar cholesterolis iš tikrųjų žaloja kraujagysles?
Cholesterolis pats savaime ne visada sukelia ligas, tačiau jis stipriai prisideda prie kraujagyslių pažeidimų progresavimo. Pažeistos kraujagyslės – dėl aukšto kraujospūdžio, diabeto, rūkymo ar streso – yra labiau linkusios kaupti lipidų sankaupas. Tokiu atveju cholesterolis „lipa“ prie pažeistų vietų, siaurina spindį ir didina insulto ar infarkto riziką. Todėl cholesterolio kontrolė yra dalis platesnės strategijos – būtina rūpintis kraujospūdžiu, cukraus kiekiu ir gyvenimo būdu.
3. Kiek svarbus mitybos indėlis?
Argumentas, kad organizme yra apie 200 g cholesterolio ir dėl to keli gramai maiste esantys cholesterolio neturi reikšmės, yra supaprastintas. Didžioji organizme esanti cholesterolio dalis yra įsisavinta ir naudinga, tačiau net nedidelis aktyviai cirkuliuojančio „blogojo“ cholesterolio padidėjimas kraujyje gali turėti reikšmės aterosklerozės eigai. Riebūs gyvulinės kilmės produktai, perdirbta mėsa ir pusfabrikačiai didina cholesterolio suvartojimą ir prisideda prie rizikos, ypač jei prie to pridedami genetiniai veiksniai ar stresas.
4. Ar cholesterolį mažinti galima per daug ir ar vaistai kenkia?
Mokslas nurodo saugius ribinius rodiklius: sveikiems žmonėms mažo tankio lipoproteinų (MTL) kiekis turėtų būti mažesnis nei 3 mmol/l, o sergantiems širdies ligomis ar po įvykių – mažesnis nei 1,8 mmol/l. Tačiau egzistuoja ir pavyzdžių, kur gamtinėmis sąlygomis MTL yra itin žemas ir žmonės išgyvena. Dėl statinų ir kitų vaistų kyla diskusijų: „Bet visi žino – vaistai kenkia“. „Kas tie visi?“ „Na, visi“. „Kažkas konkrečiai?“. „Ne, visi.“ Vis dėlto klinikiniai įrodymai rodo, kad statinai ženkliai sumažina mirties riziką po infarkto ir insulto ir yra būtini tam tikroms rizikos grupėms.
Galiausiai svarbu pabrėžti, kad jokie vaistai nebus stebuklingi be gyvenimo būdo pokyčių. Profilaktika, reguliarūs tyrimai, mitybos korekcija, fizinis aktyvumas ir streso valdymas yra pagrindas, o vaistai – papildoma priemonė tais atvejais, kai rizika yra didelė arba kai genetika lemia aukštą cholesterolio kiekį. Taip pat verta kalbėtis su gydytoju ir priimti sprendimus, grindžiamus tiek tyrimų rezultatais, tiek asmenine rizika.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.