Elektrinių paspirtukų populiarėjimas didžiuosiuose miestuose atnešė ne tik patogumą trumpoms kelionėms, bet ir naują iššūkį sveikatos priežiūros įstaigoms. Traumatologai pastebi augantį paspirtukų vairuotojų bei jų kliudytų pėsčiųjų srautus, o kartu ir didėjančią įvairių traumų įvairovę bei sunkumą. Dėl šios priežasties svarbu aptarti, kokios traumos dažniausiai pasitaiko, kokios gali būti ilgalaikės pasekmės ir kokių saugumo priemonių reikėtų imtis.
Dažniausios traumos ir jų sunkumas
Pasak Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojos ortopedės-traumatologės Rūtos Banytės, susiduriama su dviem aiškiai atkuriamomis pacientų grupėmis: paspirtukų vairuotojais ir jų kliudomais pėsčiaisiais. „Pirmuoju atveju didžiąją dalį sužalojimų sudaro galvos traumos – nuo nestiprių sukrėtimų iki rimtų sužeidimų, kartais prireikia net neurochirurgų įsikišimo. Be galvos traumų, dažnai pasitaiko ir viršutinės [kūno] dalies galūnių, rečiau – apatinių galūnių lūžių. Be išties sudėtingų traumų, paspirtukų vairuotojus į gydymo įstaigas dažniausiai atveja patempti raiščiai ar sausgyslės, jų plyšimai ir, žinoma, įvairūs nubrozdinimai, sumušimai”, – aiškina gydytoja.
Pėstieji, kuriuos kliudo greitai lekiančios transporto priemonės, taip pat patiria judamojo aparato sužalojimus, sumušimus ir odos nubrozdinimus. Be to, nemažai traumų įvyksta dėl kliūčių šaligatviuose ar įvažiavimų į gatvę, kai paspirtuko vairuotojas praranda kontrolę arba pataiko į duobę.
Ilgalaikės pasekmės ir prevencija
„Gerai, jei tokie susidūrimai ar griuvimai baigiasi nežymiais sumušimais ar patempimais, kuriuos galima greitai išgydyti ir nelieka didesnių padarinių. Tačiau kai kurios dėl paspirtukų patiriamos traumos gali baigtis itin skaudžiai, o jų pasekmės jaučiamos visą gyvenimą. Didžiausią grėsmę kelia galvos ir smegenų, taip pat judamojo aparato sužalojimai, dėl kurių žmonės net gali likti neįgalūs.
Skaudžiausia, kad su tokiomis traumomis pas gydytojus atvyksta jauni darbingo amžiaus žmonės, kuriems prieš akis visas gyvenimas”, – perspėja R. Banytė.
Ilgalaikės traumos gali apimti lėtinius sąnarių skausmus, sumažintą judrumą ar net neurologinius sutrikimus po galvos traumos. Todėl itin svarbu ne tik teikti skubią pagalbą, bet ir užtikrinti tinkamą reabilitaciją, specializuotus tyrimus bei, prireikus, chirurginį gydymą. Gydytoja pabrėžia, kad daug traumų būtų išvengiama paprastomis prevencinėmis priemonėmis: šalmo naudojimu, užtikrintu greičio valdymu, tinkama infrastruktūra ir informuotumo didinimu.
Pirmosios pagalbos patarimai
Jei įvyksta incidentas, svarbu nepanikuoti ir suteikti pirmąją pagalbą. „Pirmiausia įsitikinkite, ar nukentėjęs asmuo sąmoningas, gali kvėpuoti, nepastebima širdies veiklos sutrikimų. Atidžiai apžiūrėkite, ar nėra galvos odos nubrozdinimų, atvirų žaizdų, deformuotų galūnių, ir nedelsdami kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Net jei neaptinkama rimtų sužalojimų, vis tiek būtina pasirodyti specialistui, nes tik gydytojas objektyviai įvertins galimas traumas, kurios galbūt nematomos plika akimi, bet gali būti diagnozuojamos atlikus reikiamus tyrimus”, – pataria R. Banytė.
Galiausiai, gydytoja ragina neatidėlioti vizito dėl senesnių sužeidimų pasekmių: netinkamai sugiję lūžiai ar pažeisti sąnariai gali tapti lėtinių problemų priežastimi, todėl ankstyvas įsikišimas gerina prognozes.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.