Valerijonas (Valeriana officinalis) nuo seno vertinamas kaip vienas iš stipriausių natūralių raminamųjų augalų. Jo pavadinimas kilęs nuo lotyniško žodžio valeo „esu sveikas” – pabrėžiant tradicinį siekį stiprinti organizmą. Istoriniai šaltiniai mini valerijoną Senovės Graikijoje, Tibete ir Viduramžių Europos žolininkų praktikoje: jis naudotas nuo nemigos iki nervinių sutrikimų gydyti.
Veikliosios medžiagos ir poveikis
Valerijono šakniastiebiuose ir šaknyse yra kompleksas biologiškai aktyvių junginių: eterinis aliejus, valerijono rūgštys, borneolis, izovalerijonas, seskviterpenai, alkaloidai ir kiti komponentai. Šios medžiagos veikia centrinę nervų sistemą, skatina raminimą, mažina dirglumą ir gali gerinti miego kokybę. Moksliniai tyrimai rodo, kad valerijonas gali sutrumpinti užmigimo laiką ir pagerinti subjektyvų miego vertinimą, tačiau poveikis skirtingiems žmonėms gali skirtis.
Vartojimo rekomendacijos
Valerijonas dažniausiai vartojamas esant nemigai, padidėjusiam nervingumui, širdies neurozei ar lygiųjų raumenų spazmams. Tradiciškai ruošiami tiek šalto, tiek karšto užpilo preparatai; gydytojai dažniausiai rekomenduoja šaltą užpilą, kad išvengtume galimos tachikardijos rizikos. Dažnai patariama vartoti ciklais: 20 dienų vartojimo ir 10 dienų pertraukos sistema padeda sumažinti priklausomybės riziką ir išlaikyti poveikį.
Paruošimas ir receptai
Vienas paprastas receptas – šaltas užpilas: 1 arbatinis šaukštelis džiovintų valerijono šaknų miltelių užpilamas stikline šalto virinto vandens ir palaikomas 4–5 valandas, vėliau nukošiama. Rekomenduojama vartoti po pusę stiklinės du kartus per dieną prieš valgį. Kombinuoti mišinius nuo nemigos galima ruošti su pipirmėte, apyniais ar kitomis raminamosiomis žolelėmis.
Laikymas ir naudojimo saugumas
Vaistams naudojami šakniastiebiai su šaknimis, kasami rudenį arba pavasarį, džiovinami ne aukštesnėje kaip 35 °C temperatūroje. Tinkamai laikomas produktas išlieka tinkamas vartojimui iki 3 metų. Ilgalaikis vartojimas gali sukelti priklausomybę, nuovargį, virškinimo sutrikimus; valerijono preparatai taip pat didina kraujo krešumą, todėl vartojantiesiems antikoaguliantus reikėtų būti atsargiems.
Atsargumo priemonės ir sąveikos
Valerijono nerekomenduojama vartoti kartu su alkoholiu, sedatyvais ar raminamaisiais vaistais be gydytojo priežiūros dėl sustiprėjusio raminamojo poveikio. Hipertonikai turi būti atsargūs, nes preparatai gali turėti įtakos kraujo spaudimui ir krešumui. Jei pasireiškia alerginės reakcijos, mieguistumas ar sąmonės aptemimas, vartojimą nutraukti ir pasikonsultuoti su specialistu.
Be medicininio poveikio, valerijonas turi ir kultūrinę bei smagią pusę: pasakojama, kad Kleopatra aplink savo guolį barstydavo kvepiančias šaknis, o daugelis naminiais gyvūnais pasirodo, kad katinus žavi šio augalo kvapas. Jei svarstote vartoti valerijoną, pasitarkite su šeimos gydytoju ar vaistininku – ypač jei vartojate kitus vaistus arba turite lėtinių susirgimų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.