Lietuvoje įsibėgėja visuomeninė iniciatyva, kuria siekiama sugriežtinti tvarką užsieniečiams, padariusiems tyčinius nusikaltimus šalyje. Peticijos iniciatoriai ragina aiškiai įtvirtinti pareigą deportuoti tokius asmenis po teismo paskirtos bausmės atlikimo. Iniciatyva jau sulaukė didelio visuomenės dėmesio – skelbiama, kad po ja pasirašė beveik 20 tūkst. žmonių.
Diskusijos dėl migracijos politikos pastaruoju metu suaktyvėjo ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Dalis politikų bei visuomeninių organizacijų teigia, kad augant imigracijai būtina stiprinti saugumo priemones ir užkirsti kelią galimoms problemoms ateityje.
Seime svarstomos įstatymo pataisos
Diskusijų centre atsidūrė Seimo nario Vytautas Sinica inicijuotos įstatymo pataisos. Jomis siūloma numatyti galimybę iš Lietuvos išsiųsti užsieniečius, kurie buvo nuteisti už tyčinius nusikaltimus, numatytus Baudžiamajame kodekse. Pagal siūlomą modelį deportacija būtų vykdoma tik po to, kai asmuo atliktų jam skirtą bausmę.
Pataisų šalininkai tvirtina, kad toks teisinis reguliavimas būtų aiškesnis ir leistų efektyviau apsaugoti visuomenę nuo asmenų, kurie šiurkščiai pažeidė Lietuvos įstatymus.
Vyriausybės pozicija – papildomi pakeitimai nebūtini
Vis dėlto Vyriausybė šiai iniciatyvai nepritaria. Jos vertinimu, galiojantys teisės aktai jau dabar leidžia išsiųsti užsienietį iš Lietuvos, jeigu jo buvimas kelia grėsmę viešajai tvarkai arba visuomenės saugumui. Todėl, Vyriausybės nuomone, siūlomos pataisos iš esmės dubliuotų jau egzistuojančius teisinius mechanizmus.
Tačiau projekto rėmėjai laikosi priešingos nuomonės. Jie teigia, kad praktikoje dabar galiojančios procedūros dažnai būna ilgos, sudėtingos ir ne visuomet užtikrina greitą sprendimų priėmimą.
Iniciatyvą palaiko pasienio pareigūnų profesinė sąjunga
Prie diskusijų aktyviai prisijungė ir Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga. Organizacija viešai paskelbė palaikanti parašų rinkimo akciją „Neimportuokime nusikalstamumo“ bei siūlymus griežtinti užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos tvarką.
Profesinės sąjungos atstovai teigia, kad kasdien dirbdami pasienyje mato naujus iššūkius ir mano, jog valstybė turi aiškiai parodyti, kad nusikaltimus vykdantys užsieniečiai negali tikėtis likti šalyje. Jų nuomone, teisiniai saugikliai turėtų būti konkretesni ir veikti greičiau.
Šalininkai ragina mokytis iš kitų šalių patirties
Peticijos rengėjai argumentuoja, kad Lietuva turėtų įvertinti kitų Europos valstybių patirtį migracijos srityje. Kaip vienas pavyzdžių minima Švedija, kuri pastaraisiais metais sugriežtino migrantų elgesio vertinimo kriterijus ir numatė daugiau galimybių panaikinti leidimus gyventi šalyje už įvairius pažeidimus.
Tuo metu migracijos ekspertai pabrėžia, kad kiekviena valstybė taiko skirtingą teisinį reguliavimą, todėl kitų šalių modeliai ne visada gali būti tiesiogiai perkeliami į Lietuvos teisės sistemą.
Galutinį sprendimą priims Seimas
Šiuo metu įstatymo projektas toliau svarstomas parlamente. Ar siūlomos pataisos taps įstatymu, paaiškės po diskusijų komitetuose ir balsavimo Seime.
Kol kas aišku viena – migracijos ir visuomenės saugumo klausimai tampa vis svarbesne politinės darbotvarkės dalimi. Būtent todėl iniciatyva dėl nusikaltusių užsieniečių deportacijos jau sulaukė didelio visuomenės dėmesio ir, tikėtina, dar kurį laiką išliks aktyvių diskusijų objektu.
Sveikauk.lt tinklaraščio vyr. redaktorė, besidalijanti praktiškomis įžvalgomis apie sveiką gyvenseną, mitybą ir kasdienius įpročius, padedančius jaustis geriau. Jos straipsniuose derinama naujausia informacija, asmeninė patirtis ir paprastai pritaikomi patarimai, skirti tiems, kurie siekia geresnės sveikatos, didesnės energijos ir subalansuoto gyvenimo būdo. Danielė tiki, kad maži, nuoseklūs pokyčiai gali atnešti didelius rezultatus, todėl savo turiniu skatina sąmoningumą, motyvaciją ir ilgalaikius sprendimus.