Vaiko susirgimas dažnai sukelia tėvams nerimą: temperatūra, vėmimas, viduriavimas ar skausmas gali atrodyti grėsmingai, tačiau ne kiekvienu atveju reikia skubėti į priimamąjį. Svarbiausia — stebėti bendrą vaiko būklę ir atpažinti tikruosius pavojingus simptomus. Šiandien vaistininkė Sigita Korbutaitė dalijasi praktiniais patarimais, ką daryti namuose ir kada būtina kreiptis į gydymo įstaigą.
Kada namuose laukti nebereikėtų?
Vaistininkė atkreipia dėmesį į elgesio pokyčius: „Tokiose situacijose pirmiausia rekomenduočiau įvertinti vaiko būklę kuo racionaliau. Jei vaikas karščiuoja ar jaučia skausmą, svarbu tinkamai parinkti priemones simptomams mažinti ir nepamiršti skysčių – vandens ar elektrolitų tirpalų. Ne visada reikia iš karto vykti į priimamąjį, tačiau būtina stebėti, ar būklė neblogėja“, – sako ji. Jeigu vaikas tampa vangus, sunkiai pažadinamas arba priešingai – itin dirglus, tai yra rimtas signalas, kad situacija gali blogėti.
Ypač pavojinga, kai vaikas nuolat vemia arba turi viduriavimą. „Ypač atidžiai reikėtų stebėti mažus vaikus, jei jie vemia ar viduriuoja. Sergant noroviruso ar rotaviruso infekcija, skysčių netenkama greitai, todėl didžiausia rizika tampa dehidratacija. Apie ją gali įspėti retas šlapinimasis, silpnumas, vangumas, o kūdikiams – ir įdubęs momenėlis“, – pažymi S. Korbutaitė.
Norint išvengti dehidratacijos, būtina skysčius duoti nuolat: „Norint išvengti dehidratacijos, sergant labai svarbu skysčius duoti nuolat, net ir mažais kiekiais. Geriau dažnai pasiūlyti po truputį, nei laukti, kol vaikas pats paprašys gerti“, – pataria ji. Praktinis patarimas — siūlyti druskos ir cukraus turinčius elektrolitus, rečiau vandens vienui vieno, jei vaikas intensyviai praranda skysčius.
Pavojingi karščiavimo signalai ir vaistų dozavimas
Karščiavimas pats savaime nėra visada pavojingas, tačiau svarbu vertinti amžių ir bendrą būklę. „Būtina kreiptis į gydymo įstaigą, jei bet kokia padidėjusi temperatūra pasireiškia kūdikiui iki 3 mėnesių.
Vyresniems vaikams reikėtų sunerimti, jei karščiavimas tęsiasi ilgiau nei 3 dienas be aiškios priežasties“, – aiškina vaistininkė. Taip pat dažna klaida — neteisinga vaistų dozė. „Vaistai vaikams turi būti dozuojami pagal kūno svorį. Įprastai ibuprofeno dozė yra 10 mg/kg, paracetamolio geriamų formų – 15 mg/kg, o rektaliai vartojamų vaistų, pavyzdžiui, žvakučių – 15–20 mg/kg. Vis dėlto kiekvienu atveju būtina vadovautis konkretaus vaisto pakuotės lapeliu arba pasitarti su specialistu“, – primena S. Korbutaitė.
Kvėpavimo sutrikimai – ženklas nedelsti
Vienas aiškiausių rimtumo požymių yra kvėpavimo sutrikimai: padidėjęs kvėpavimo dažnis, dusulys, švokštimas, pamėlę lūpos ar oda. „Esant bet kuriam iš šių simptomų reikia skubios pagalbos, nes galima hipoksija – būklė, kai organizmo audiniai negauna pakankamai deguonies“, – įspėja vaistininkė. Tokiais atvejais laukti negalima — reikia skubios medicininės pagalbos.
Apibendrinant, tėvams svarbu išlikti ramiais, stebėti vaiko elgesį, užtikrinti pakankamą skysčių vartojimą ir tiksliai dozuoti vaistus. Jei kyla abejonė dėl dehidratacijos, kvėpavimo sutrikimų, smarkaus vėmimo ar karščiavimo kūdikiams iki 3 mėnesių — kreipkitės į gydymo įstaigą nedelsiant.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.