Mieguistumas, silpnumas ir galvos svaigimas dažnai priskiriami pavargimui ar stresui, tačiau neretai tai yra žemo arterinio kraujo spaudimo (hipotenzijos) požymiai. Tinkamas supratimas ir paprastos kasdienės priemonės gali gerokai pagerinti savijautą ir sumažinti riziką rimtesniems sveikatos sutrikimams.
Simptomai
– Kokie žemo arterinio kraujo spaudimo (AKS) simptomai?
Dažniausi požymiai yra mieguistumas ir galvos svaigimas, ypač atsistojus; bendras silpnumas ir nuovargis; epizodiškas mirguliavimas akyse; trumpalaikis sąmonės pritemimas arba net sąmonės netekimas (sinkopė); sutrikusi koncentracija; bei nerimas, kylantis dėl pasikartojančių simptomų. Šie požymiai gali pasireikšti skirtingu intensyvumu ir dažnumu.
Ar tai pavojinga?
– Ar žemas kraujo spaudimas yra kažkas rimto?
Hipotenzija gali būti fiziologinė ir nekelti didelio pavojaus jauniems, aktyviems žmonėms, ypač jei jie neturi nusiskundimų. Kita vertus, naujai atsiradęs ar smarkus spaudimo sumažėjimas gali signalizuoti apie dehidrataciją, kraujavimą, infekciją ar širdies ritmo sutrikimus ir kelti grėsmę gyvybiniams organams. Vyresniems žmonėms ir sergantiesiems diabetu ar neurologinėmis ligomis dažniau pasitaiko ortostatinė hipotenzija, kuri susijusi su padidėjusia komplikacijų rizika.
Praktiniai patarimai ir kada kreiptis į gydytoją
– Ar žemas kraujo spaudimas kenkia? Kaip?
Vidaus organų aprūpinimas krauju gali sumažėti, todėl gali nukentėti smegenų, inkstų ir kitų organų funkcija. Jeigu simptomai vargina ir pasireiškia naujai, būtina ieškoti priežasties. Tam tikrose situacijose reikalingas neatidėliotinas gydytojo įvertinimas ar greitosios medicinos pagalbos iškvietimas.
– Bet kuriuo atveju, žemas spaudimas sukelia nemalonius potyrius. Ką daryti, jei tai kone kasdienė problema? Kas gali išspręsti žemo spaudimo problemą?
Venkite ilgalaikio įpročio kasdien gerti vandenį su druska. Trumpalaikė druskos priemonė gali pakelti kraujospūdį, tačiau reguliariai tai darant kyla kitos sveikatos rizikos. Vietoje to patariama: pakankamai hidratuotis (dažniausiai 2–3 l per dieną, jei nėra širdies ar inkstų ligų), valgyti mažesnėmis porcijomis ir reguliariai, išmokti lėtai keltis iš lovos, riboti alkoholio ir didelių kavos kiekių vartojimą, palaikyti normalų kūno svorį ir užsiimti tinkama fizine veikla (plaukimas, dviračio mynimas, pratimai sėdint ar gulint).
Pasitarus su gydytoju, galima šiek tiek padidinti druskos kiekį maiste (iki rekomenduojamos ribos), tačiau tik individualiai įvertinus rizikas.
Rekomenduojama matuoti kraujospūdį ne tik sėdint, bet ir atsistojus, kad būtų nustatyta ortostatinė hipotenzija. Jei žemas kraujospūdis pasireiškia staigiu paciento būklės blogėjimu, lydimas stipraus silpnumo, kvėpavimo sutrikimų ar sąmonės netekimo, reikalinga neatidėliotina medicininė pagalba.
Trumpai sakant, daugumai jaunų žmonių su fiziologiniu žemu spaudimu pakanka gyvenimo būdo korekcijų. Nauji ar rimti simptomai reikalauja išsamesnio gydytojo įvertinimo ir tyrimų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.