Žemas arterinis kraujospūdis (hipotenzija) dažnai vertinamas lengviau nei hipertenzija, tačiau ir jis gali sukelti reikšmingų kasdienių nepatogumų ar pavojingų būklių. Straipsnyje aptariami būdingi simptomai, pagrindinės priežastys bei praktiški patarimai, kaip saugiai palengvinti savijautą ir kada būtina kreiptis į medikus.
Kaip atpažinti žemą kraujospūdį
Hipotenzija dažnai pasireiškia nuovargiu, mieguistumu, galvos svaigimu bei sutrikusiu gebėjimu susikaupti. Labai svarbu atkreipti dėmesį į epizodinius sąmonės pritemimus ar trumpalaikes sąmonės netekimo atakas – tai gali būti rimtų komplikacijų pradžia. Tiesioginiai požymiai apima:
– Mieguistumas ir galvos svaigimas. Atsistojus jaučiamasi keistai, svaigsta galva. Tai labiau būdinga sergantiesiems ortostatine, padėties pasikeitimo hipotenzija (žr. žemiau).
– Bendras silpnumas, nuovargis ir jėgų stoka.
– Epizodiškai atsirandantis mirguliavimas akyse.
– Sąmonės pritemimas, ar trumpalaikis keliolikos sekundžių trukmės sąmonės netekimas (sinkopė) ir dėl to įvykęs griuvimas/kritimas.
– Negebėjimas koncentruoti ir sutelkti reikiamą dėmesį.
– Nerimas, atsirandantis dėl anksčiau išvardintų simptomų.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Žemas kraujospūdis gali būti fiziologinis, ypač jauniems, aktyviems žmonėms, arba susijęs su tam tikromis ligomis ir vaistais. Ortostatinė hipotenzija, kai spaudimas staigiai krinta pasikeitus kūno padėčiai, yra dažna vyresniems pacientams ir sergantiems tam tikromis neurologinėmis ligomis ar diabetu. Priežastys taip pat gali būti dehidratacija, kraujavimas, širdies ritmo sutrikimai, skydliaukės funkcijos sutrikimai, infekcijos ar tam tikri vaistai.
– Ar žemas kraujo spaudimas yra kažkas rimto?
Jeigu hipotenzija yra stabili ir žmogus nejaučia jokio diskomforto, dažniausiai rimtų pasekmių nėra. Kita vertus, naujai atsiradęs arba sparčiai blogėjantis žemas spaudimas gali reikšti pavojingą būklę, ypač jei tai lydi silpnumas, sinkopė ar įtariama kraujavimo ir infekcijos istorija.
Ką daryti ir kada kreiptis pagalbos
Praktiniai veiksmai, kurie dažnai padeda gerinti savijautą: palaikyti pakankamą skysčių vartojimą (2–3 l per dieną, jei nėra širdies ar inkstų ribojimų), valgyti reguliariai mažomis porcijomis, palaikyti normalų kūno svorį, reguliariai mankštintis (ypač pratimai, kurie nekelia staigių pozos pokyčių), bei vengti ilgalaikio kaitinimosi karštoje vonioje ar pirtyje.
Taip pat svarbu matuoti spaudimą skirtingomis kūno padėtimis siekiant nustatyti ortostatinę hipotenziją.
– Bet kuriuo atveju, žemas spaudimas sukelia nemalonius potyrius. Ką daryti, jei tai kone kasdienė problema? Kas gali išspręsti žemo spaudimo problemą?
Dažnai rekomenduojamas patarimas išgerti vandens su druska nėra idealus ilgalaikis sprendimas. Trumpalaikėje situacijoje druska gali padėti padidinti kraujo tūrio koncentraciją, tačiau nuolatinis didesnis druskos vartojimas kelia kitų rizikų. Vietoje to rekomenduojama laikytis kompleksinio plano: pakankamas skysčių vartojimas, pomidorų sultys arba kiti drėkinantys gėrimai, mažos ir dažnos valgymo porcijos, kojų pakėlimas poilsio metu, lėtas kėlimasis iš gulimos padėties, ir konsultacija su gydytoju dėl galimų priežasčių bei vaistų korekcijos.
Jei atsiranda staigiai sumažėjęs spaudimas, ypač lydimas krypčių, silpnumo ar sąmonės netekimo, būtina nedelsiant kreiptis pagalbos.
Profesionalus požiūris ir individualus gydymo planas padeda daugeliui pacientų gyventi pilnavertiškai net ir turint mažą kraujospūdį.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.