Vanduo yra gyvybiškai svarbus — jis palaiko organizmo termoreguliaciją, padeda virškinimui ir išplauna atliekas. Tačiau net ir toks, atrodytų, nekaltas įprotis kaip didelis skysčių vartojimas gali tapti pavojingas tam tikroms žmonių grupėms. Šeimos gydytoja Izabelė Juškienė atkreipia dėmesį, kad rekomenduojamos normos nėra vienodos visiems ir kartais vartojimo intensyvumas turi būti ribojamas.
Kada vanduo gali pakenkti
Ypač rizikuoja sergantys širdies ir inkstų ligomis, taip pat onkologiniai pacientai ir nėščiosios, kurioms reikia atidžiai stebėti skysčių balansą. Kaip pažymėjo gydytoja: „Gerdami vandenį padididiname kraujo tūrio kiekį organizme, o esant širdies nepakankamumui, širdis nebesugeba jo išvarinėti. Tada kraujospūdis tampa žymiai sunkiau valdomas, būna sunku jį atstatyti, jis nereaguoja į greitai kraujospūdį sutvarkančius vaistus”, – sakė šeimos gydytoja.
Todėl universalaus „2 litrų per dieną” patarimo taikymas be apsvarstymo gali būti klaidingas. Kiekvieno žmogaus poreikiai priklauso nuo amžiaus, kūno masės, fizinio aktyvumo, aplinkos temperatūros ir esamų sveikatos sutrikimų. Lėtinėmis ligomis sergantieji turi pasitarti su gydytoju dėl tinkamo skysčių kiekio ir stebėti patinimus, dusulį ar staigų kraujospūdžio pakilimą.
Peršalimas, kondicionieriai ir karštis
Gydytoja atkreipia dėmesį ir į kitus vasaros pavojus: kondicionierių per didelis naudojimas gali skatinti peršalimus ir kraujospūdžio svyravimus. Kaip ji sakė: „Pastaruoju metu turime labai daug pacientų, kurie skundžiasi kraujospūdžio padidėjimu bei [peršalimo] ligomis. Taip atsitinka dėl [kondicionieriaus] teikiamų malonumų. Vis dėlto, jei naudosime juos atsakingai ir temperatūros nenustatysime labai žemos karštą dieną – ji turi nesiskirti daugiau nei 5°C lauke, organizmui nesukelsime per didelio streso ir nesusirgsime. Jei temperatūra skirsis daugiau nei 5°C, susirgti galimybių atsiras žymiai daugiau”, – kalbėjo gydytoja.
Šilumos smūgis: simptomai ir pirmoji pagalba
Šilumos smūgis gali būti pavojingas gyvybei, ypač vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms.
Gydytoja paaiškina skirtumą tarp perkaitimo ir šilumos smūgio bei pabrėžia pirmosios pagalbos svarbą: ištikus šilumos smūgiui žmogų būtina patraukti į vėsią aplinką, atidengti kūną ir palaipsniui vėsinti drėgnomis priemonėmis. Staigus temperatūros šokas gali būti kenksmingas, todėl atvėsinimas turi būti kontroliuojamas ir lėtas.
Vaikai, mityba ir praktiniai patarimai
Mažiems vaikams sunku primesti gerti gryną vandenį, todėl gydytoja pataria toleruoti saikesnį kompromisą: jei kitaip neįmanoma, leidžiama gerti ir mažiau sveikus saldžius gėrimus vietoj visiško skysčių trūkumo. Tačiau svarbu stebėti patinimus ir bendrą savijautą. Vasaros mityba turėtų būti lengvesnė, daug šviežių daržovių ir vaisių, vengti sunkiai virškinamo, riebesnio maisto ar pusfabrikačių.
Prevencijai rekomenduojama: planuoti buvimą lauke vėsesnėmis valandomis, reguliariai gerti tiek, kiek reikalauja organizmas, o sergantiesiems ar nėščiosioms – pasikonsultuoti su gydytoju. Laiku suteikta pagalba šilumos smūgio atveju ir atsakingas požiūris į skysčių vartojimą padeda išvengti rimtų komplikacijų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.