Kai kuriems žmonėms neretai trūksta oro arba jie jaučia dusulį — dažniausiai priežastis būna ne tik fizinė liga, bet ir netaisyklingas kvėpavimas. Vidutiniškai žmogus įkvepia 12–15 kartų per minutę; jeigu įkvėpimų yra daugiau, kvėpavimas laikomas pagreitintu. Toks ritmas keičiantis situacijose su stresu ar nerimu gali sukelti galvos svaigimą, širdies permušimus ir bendrą būsenos pablogėjimą.
Kaip nustatoma netaisyklingo kvėpavimo priežastis
Specialistai gali įvertinti kvėpavimą naudodami biofeedbacko ir neurofeedbacko metodus. Biofeedbacko metu ant kūno dedami jutikliai, kurie registruoja fiziologinius signalus ir padeda suprasti, kaip organizmas reaguoja į stresorius bei kaip greitai atsistato į normalią būseną. Neurofeedbackas fiksuoja smegenų elektrinę veiklą kaukolės paviršiuje ir parodo, kokie smegenų uždegumo ar aktyvumo modeliai siejasi su kvėpavimo pokyčiais. Šios procedūros ne tik diagnozuoja, bet ir moko: pacientas gauna grįžtamąjį ryšį apie savo kvėpavimo ritmą, tempo pokyčius ir būdus, kaip juos kontroliuoti.
Ką sako specialistė
Rasa Kaušakytė pabrėžia, kad diafragminio kvėpavimo mokymasis yra naudingas ir sveikiems žmonėms, ir tiems, kurie kenčia dėl lėtinio streso ar nerimo. „Kuo toks kvėpavimas yra gerai sveikiems žmonėms, tai jis veikia prevenciškai – leidžia greičiau atsipalaiduoti, nuraminti save [stresinėse](http://www.delfi.lt/temos/stresas/) situacijose. Neturintiems sutrikimų žmonėms tai yra gana dažnas reiškinys. Kvėpavimas naudojamas įtampos valdymui“, – teigia psichologė. Praktiniai pratimai gali padėti valdyti įtampą, sumažinti panikos priepuolių dažnį ir pagerinti kasdienį funkcionavimą.
Kaip išmokti diafragminio kvėpavimo
Paprastas pratimas: atsisėskite ar atsigulkite, viena ranka padėkite ant krūtinės, kita ant pilvo. Kvėpuokite per nosį, stengdamiesi, kad pakiltų ne krūtinė, o pilvas — tai rodo diafragminį kvėpavimą. Įkvėpkite lėtai per 4 sekundes, sulaikykite kvėpavimą trumpai (1–2 sek.), tuomet iškvėpkite per 6–8 sekundes; iškvėpimas turi būti ilgesnis už įkvėpimą.
Kartokite 5–10 minučių kelis kartus per dieną. Svarbu treniruotis ramioje aplinkoje, stebėti kūno pojūčius ir, prireikus, koreguoti tempą.
Kada kreiptis pagalbos
Jei dažni panikos priepuoliai, nuolatinis dusulys ar galvos svaigimas trukdo kasdieniame gyvenime, reikėtų kreiptis į gydytoją arba psichikos sveikatos specialistą. Profesionali konsultacija ir, esant poreikiui, gydymas bei technikos mokymas (pvz., biofeedback) padeda užtikrinti ilgalaikį pagerėjimą. Papildomai naudinga derinti kvėpavimo pratimus su kitomis streso valdymo priemonėmis: fizine veikla, miego higiena ir psichoterapija.
Teisingas kvėpavimas — paprasta, bet galinga priemonė: ji padeda greičiau atsipalaiduoti, sumažina nerimą ir prisideda prie geresnės savijautos bei raiškesnės emocijų kontrolės.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.