Seimo Sveikos gyvensenos komisijos pirmininkas Dainius Kepenis viešai kelia alarmą dėl Lietuvos gyventojų sveikatos būklės ir pristato naujas Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gaires. Dokumento tikslas – ne tik skatinti fizinį aktyvumą, bet ir sistemingai keisti visuomenės požiūrį į sveikatą nuo šeimos iki darbo vietos. Gairės orientuotos į prevenciją, atskleidžiant, kad dabartinė situacija yra reikšmingai blogesnė nei anksčiau.
Prevencijos prioritetas ir praktiniai sprendimai
„– Pagrindinis gairių tikslas yra sustabdyti mūsų nesveikėjimo procesą, ligotumo procesą. Dar taip nėra buvę, kad moksleiviai pradėtų sirgti širdies ligomis. Tai tragiški skaičiai.“ D.Kepenis akcentuoja, kad būtina nuimti „stabdžius“ nuo kasdienio judėjimo: mažinti sėslų gyvenimo būdą, stiprinti fizinį aktyvumą mokyklose, šeimose ir bendruomenėse. Siūlomos priemonės apima specialius mokytojų rengimo modulius, adaptuotas programas darželiams, mokykloms ir pensininkų bendruomenėms bei bendradarbiavimą su universitetais įgyvendinimui.
Vienas iš praktinių sprendimų – sveikatos rodiklių diegimas mokyklose ir darbo vietose, kad būtų galima objektyviai stebėti pokyčius ir motyvuoti gerinančius rezultatus. Tokia sistema leistų atlyginimais ar kitomis paskatomis skatinti darbuotojus ir mokytojus gerinti savo sveikatą, o pilotiniai projektai padėtų sistemai startuoti be chaosą sukeliančio masinio užsipildymo.
Sveikatos pasas ir skatinimo mechanizmai
Gairėse numatytas ir „sveikatos pasas“ – duomenų bazė, kuri leistų suteikti nuolaidas sporto klubams, baseinams ar paslaugoms tiems, kurių sveikatos rodikliai rodo aukštesnį atsparumą ligoms. „– Sveikatos pasas yra ne tas pasas, kurį laikome kišenėje. Tai yra duomenų bazė, kuria jūs naudojatės atėję į baseiną, ir norite mokėti pigiau. Operatorius paspaudžia mygtuką ir pažiūri, kad jūsų sveikatos lygis yra toks, kad valstybė jums daro nuolaidas baseinuose ar sporto klubuose.“
Toks mechanizmas gali tapti paskata šeimoms investuoti į aktyvų laisvalaikį – mažesnės gydymo išlaidos ir geresnė darbingumo statistika būtų naudingos tiek valstybei, tiek darbdaviams.
Kepenis pabrėžia darbdavio motyvaciją skatinti sveikus darbuotojus, nes mažesnis sergamumas reiškia stabilesnę veiklą ir mažesnes pakeitimo išlaidas.
Statistinė realybė ir ilgalaikė vizija
„– Žodis „blogai“ dar yra švelnus, nes yra tragiška situacija. Dar niekada nebuvome tokie ligoti, kokie esame dabar.“ Ši frazė apibendrina grėsmingą tendenciją: jaunimas vis dažniau atsiduria netinkamoje sveikatos būklėje, kuri daro įtaką ir krašto apsaugos galimybėms, ir darbo rinkai. Siekiant pakeisti kursą, būtinas kompleksinis požiūris: nuo švietimo iki prieigos prie fizinio aktyvumo, nuo rodiklių stebėsenos iki ekonominių paskatų.
Gairių įgyvendinimas reikalauja politikų palaikymo, aiškių atsakomybės grandinių ir nuoseklių pilotinių projektų. Jeigu sistemos veiktų, Kepenis teigia, per metus būtų galima sutaupyti reikšmingas lėšas sveikatos priežiūrai ir pagerinti visuomenės gyvybingumą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.