Imunoterapija — gydymo strategija, kurios tikslas yra mobilizuoti paciento organizmo imuninę sistemą kovai su vėžiu — per pastaruosius metus užėmė svarbią vietą onkologijos praktikoje ir tyrimuose. Nuo interferonų ir interleukinų iki modernių imuninės patikros slopiklių ir biotechnologiniais metodais modifikuotų T ląstelių (CAR T) – imunoterapijos spektras yra platus. Šis metodas pelnė pasaulinį dėmesį: mokslininkų proveržiai vėžio imunoterapijoje buvo įvertinti Nobelio premija, o klinikiniai protokolai nuolat plečiami.
„Jei sugebėsime aktyvuoti imuninių ląstelių paviršiuje mažas ir svarbias molekules, kurios buvo užslopintos vystantis vėžiui, imuninis atsakas atsigaus, – sako Nacionalinio vėžio instituto ( [NVI](http://www.delfi.lt/temos/nvi/)) laikinoji vadovė prof. [Sonata Jarmalaitė](http://www.delfi.lt/temos/sonata-jarmalaite/). – Taip veikia naujos kartos imunotaikinių terapija, jau registruota ir taikoma metastazavusio kai kurių lokalizacijų vėžio gydymui. Atkūrus imuninį atsaką natūraliai vyks vėžinių ląstelių pašalinimas. Net ir tada, jei nėra identifikuotas vėžio židinys, imuninės ląstelės jį suras ir pašalins.”
Reikėtų pabrėžti, kad imunoterapija nėra universalus vaistas visiems pacientams ir visiems navikams. Tai kompleksinė kryptis, apimanti įvairias technologijas: aktyvinimą su monokloniniais antikūnais, ląstelių terapijas, onkolitinius virusus bei kitas imuninio atsako moduliavimo strategijas. Dauguma inovacijų – vis dar klinikiniuose tyrimuose, todėl svarbu teikti pacientams aiškią informaciją apie realias galimybes ir ribotumus.
„Žmonės, išgirdę apie naują terapiją, dažnai galvoja, kad ji išgydys būtent jo vėžį ir labai nusivilia, išgirdę, kad tai ne jam. Imunoterapija veikia ne visus navikus, dažniausia skiriama esant išplitusiai, labiausiai organizmą pažeidusiai ligai kontroliuoti. Lietuvoje turime tris registruotus imunotaikinių vaistus, skiriame juos ir labai džiaugiamės galėdami pagal numatytus protokolus taikyti šį naują gydymo būdą,” – sako prof. S. Jarmalaitė.
Imunoterapijos veikimo principai
„Imunoterapija – tai medikamentino gydymo būdas, kuriuo siekiama aktyvinti paties organizmo priešvėžinį atsaką arba, kitais žodžiais tariant, aktyvinti priešvėžinį imunitetą, – sako NVI Klinikinių tyrimų laboratorijos vedėjas gydytojas chemoterapeutas dr.
[Vincas Urbonas](http://www.delfi.lt/temos/vincas-urbonas/). – Pati šio gydymo koncepcija skiriasi nuo kitų sisteminės terapijos rūšių (chemoterapijos, taikinių terapijos), nes imunoterapija vėžį veikia netiesiogiai, bet aktyvindama T limfocitus, kurie ir „kovoja“ su vėžinėmis ląstelėmis.”
Atradus imuninės patikros mechanizmus, buvo sukurti imuninės patikros slopikliai (checkpoint inhibitors), kurie leidžia atblokuoti jau egzistuojantį priešvėžinį imuninį atsaką. „Imuninės patikros slopikliai arba imunotaikinių vaistai – tai monokloniniai antikūnai, kurie specifiškai jungiasi prie tam tikrų struktūrų, esančių T limfocito ar vėžinės ląstelės paviršiuje, kurios dalyvauja priešvėžinio imuninio atsako slopinime, – sako dr. V. Urbonas. – Prisijungę prie šių struktūrų, šie antikūnai tarsi “išjungia” imuninio atsako slopinimą, ko pasėkoje T limfocitai tampa vėl aktyvūs.”
Tokie vaistai ypač veiksmingi tam tikrų tipų plaučių, inkstų, šlapimo pūslės, galvos ir kaklo, kepenų, odos vėžių, taip pat navikų su mikrosatelitų nestabilumu gydymui. Svarbus privalumas – teigiamas atsakas kartais išlieka ilgai po gydymo pabaigos. Tačiau aktyvinus imuninę sistemą gali pasireikšti ir autoimuninės reakcijos: bėrimai, viduriavimas, hormoninių liaukų sutrikimai, kepenų ar plaučių pažeidimai. Dėl to pacientai gydomi ir stebimi onkologų komandos.
Lietuvoje ši terapija prieinama ribotai, tačiau vyksta klinikiniai tyrimai ir ruošiami nauji gydymo protokolai, įskaitant dendritines ląsteles ir CAR T terapiją. Pacientams svarbu kreiptis į registruotas gydymo įstaigas ir domėtis galimybėmis dalyvauti tyrimuose — tai atveria prieigą prie inovatyvių metodų ir prisideda prie mokslinių žinių plėtros.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.