Profesorius Stukas: kaip per dieną valgant apsaugoti širdį — paprasti, bet veiksmingi patarimai

Profesorius Stukas: kaip per dieną valgant apsaugoti širdį — paprasti, bet veiksmingi patarimai

Mityba ir gyvenimo būdas lemia didžiąją dalį mūsų sveikatos. „Gyvenimo būdas mūsų sveikatai daro apie 50 proc. įtakos, mityba – apie 30 proc. Dėl širdies ir kraujagyslių ligų, pagal sergamumo ir mirtingumo rodiklius, miršta maždaug 56 proc. Lietuvos gyventojų. Pasaulio sveikatos organizacijos išvadomis, apie 80 proc. šių ligų atvejų galima būtų išvengti, jei tik žmogaus gyvensena būtų tinkama, žmogus sveikai maitintųsi, nepiktnaudžiautų alkoholiu, nerūkytų, būtų fiziškai aktyvus”, – teigia profesorius R. Stukas. Ši žinia primena, kad prevencija įmanoma ir prasideda kiekvieno dienos racione.

Vienas kertinių patarimų – kasdien suvartoti pakankamai daržovių ir vaisių. Pagal Pasaulio sveikatos organizaciją rekomenduojama suvartoti bent 400 g vaisių ir daržovių per dieną, optimalu – apie 600 g. Iš jų bent 200 g turėtų būti daržovės. Tai svarbu ne tik dėl vitaminų, bet ir dėl skaidulų bei antioksidantų, kurie mažina uždegimus ir saugo kraujagysles.

„Pažvelgę į vaisius galime matyti, kiek daug yra skirtingų, įvairių spalvų. Kiekvieną jų suteikia skirtinga medžiaga, kurios ir yra mums reikalingi antioksidantai ir bioflavonoidai. Šios medžiagos neleidžia žmogaus organizme vykti oksidacijos procesams, stabdo oksidacijos sukeliamą uždegiminį procesą ir taip mažina širdies ir kraujagyslių ligų susirgimo riziką”, – paaiškina R. Stukas. Todėl verta rinktis įvairovę: lapines daržoves, raudonas, geltonas ir violetines daržoves bei uogas.

Didžiausią žalą širdžiai daro perteklinis gyvūninės kilmės riebalų vartojimas. „Gyvūninės kilmės riebalai gali būti naudojami grynu pavidalu, konkrečiais produktais – lašiniais ar kita riebia mėsa. Bet yra ir tokių riebalų, kurių iš pirmo žvilgsnio patiekale nematome. Pavyzdžiui, riebūs pieno produktai – varškė, pienas. Šie produktai savo sudėtyje taip pat turi nemažai gyvūninės kilmės riebalų.

Tad jei kiekvieną dieną juos vartojame, galime jų gauti net per daug, – tikina profesorius. – Į šių produktų vartojimą labai svarbu atkreipti dėmesį, nes būtent gyvūninės kilmės riebalai skatina cholesterolio koncentracijos didėjimą kraujyje, taip pat dėl to vėliau vystosi ir aterosklerozė.” Keisdami riebalus augaliniais, sumažinsime pavojų kraujagyslėms.

Alyvuogių aliejus yra vienas iš rekomenduojamų pakeitimų: „Juos reikėtų pasistengti keisti augaliniais. Net mitybos piramidėje yra vienintelis produktas su etikete – alyvuogių aliejus. Alyvuogių aliejus akcentuojamas būtent dėl to, kad jo sudėtyje yra nemažai polifenolių – antioksidaciniu poveikiu pasižyminčių medžiagų”, – aiškina profesorius. Nors energinė vertė panaši, jo poveikis metabolizmui ir širdžiai palankesnis.

Be to, svarbu riboti druskos vartojimą: per didelis natrio kiekis didina arterinį kraujospūdį. „Patiekale druskos pakanka tiek, kiek jos įdėta gaminant. Papildomai maisto sūdyti nereikėtų”, – pataria R. Stukas. Praktiniai sprendimai – gardinti maistą prieskoninėmis žolelėmis, citrina ar acto lašu, o sūdytus produktus keisti natūraliais.

Galiausiai nereikia pamiršti fizinio aktyvumo: „Juk tai, ką suvalgome, reikia sudeginti”, – primena profesorius. Mityba turi būti adekvati fiziniam krūviui ir amžiui: sėdimą darbą dirbantys žmonės turėtų rinktis mažesnes porcijas ir daugiau daržovių. Skaityti etiketes, vengti perdirbtų produktų ir kontroliuoti porcijas – paprasti, bet veiksmingi žingsniai link sveikesnės širdies.

Apibendrinant: mažiau satūrintų gyvūninių riebalų, daugiau įvairių daržovių ir vaisių, alyvuogių aliejus kaip riebiųjų riebalų šaltinis, mažiau druskos ir pakankamas fizinis aktyvumas – tai paprastos rekomendacijos, kurios gali sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką net iki 80 proc.