Jauna gydytoja pasirinko grįžimą į gimtąją Kelmę
31 metų šeimos gydytoja Diana Vaitiekūnienė grįžo į gimtąją Kelmę ir įkūrė šeimos kliniką, kuri per metus pritraukė apie 2 800 pacientų. Jauna medikė džiaugiasi darbu mažame mieste ir mano, kad dirbti provincijoje verta ne tik dėl atlygio ar karjeros galimybių, bet ir dėl artumo pacientui bei gyvenimo kokybės. Ji sako, kad dažnas gydytojų grįžimą stabdo ne tik atlyginimas — daugeliui svarbiau patogesnė darbo aplinka ir galimybė keistis patirtimi didesniuose centruose.
Šeimos gydytojas kaip bendruomenės dalis
„Esu jauna medikė, nes patirties turiu dar nedaug, tik 3,5 metų“, – sakė pašnekovė. D. Vaitiekūnienė pabrėžia, kad šeimos gydytojas neturėtų stovėti aukščiau nei pacientas: „Nesureikšmini savęs kaip daktaro. Nėra taip, kad jei tu esi gydytojas, tai pacientai yra prastesni nei tu. Pacientus priimi kaip savo šeimos narius.“ Tokie santykiai leidžia kurti pasitikėjimą ir užtikrina, kad žmonės kreiptųsi laiku, o tai mažina kroninių ligų ir komplikacijų riziką.
Medikų trūkumas regione ir motyvacija grįžti
Vaitiekūnienė atkreipia dėmesį į medikų trūkumą mažesniuose miestuose. Nors kai kur siūlomas didesnis atlygis, specialistai dažnai nenori persikelti į provinciją dėl asmeninių ar profesinių priežasčių. Klinikoje dar ieškoma antro šeimos gydytojo — darbas vienam didina krūvį ir riboja galimybes išeiti atostogų. Visgi gydytoja ragina jaunus medikus apsvarstyti karjerą regionuose: čia galima dirbti įvairiapusiškiau, turėti geri empatiškesnį ryšį su pacientais ir gyventi arčiau gamtos.
Kaip atsigauti po pervargimo: praktiški patarimai
Gydytoja akcentuoja, kad pervargimas — ne tik nuovargis, bet ir rimtas sveikatos rizikos veiksnys. Jei pervargimas lėtinis, pirmiausia, reikėtų susitvarkyti darbo ir poilsio režimą. Būtina išsimiegoti 7–8 valandas. Galbūt pasiimti laisvų dienų ir taip prasiilginti savaitgalį, kažkur išvažiuoti, atsipalaiduoti.
Svarbiausia, atsipalaiduoti be telefono ar kitų ekranų. Rekomenduoju pabūti gamtoje be komunikacijos priemonių, kurios dažniausiai trukdo atsipūsti.
Vaitiekūnienė primena apie kasdienę aktyvią rutiną: „Reikėtų laiko skirti aktyviam laisvalaikiui, o ne žiūrėti televizorių“. Ji ragina skirti vakarais bent valandą pasivaikščiojimams — tai gerina miegą, mažina streso hormonus ir normalizuoja kraujotaką. Jei labai nesinori, tada reikia įsigyti šunį. – juokiasi medikė. – Pati įsigijau ir jau niekur nesidėsi, turi su juo eiti”.
Kada kreiptis į specialistą
Jeigu nerimas, depresija, panikos priepuoliai ar fiziniai simptomai (širdies permušimai, krūtinės skausmai) nepraeina, būtina kreiptis į gydytoją. Nekontroliuojamas stresas gali tapti chroniškų susirgimų priežastimi. Šeimos gydytojas gali padėti nustatyti pirmuosius žingsnius: režimo korekciją, psichoterapinę pagalbą ar reikiamus tyrimus.
Apibendrinant, paprastos kasdienės priemonės — reguliarus miegas, aktyvus judėjimas, laikas gamtoje ir atsijungimas nuo ekranų — gali ženkliai sumažinti perdegimo riziką. Taip pat svarbu, kad gydytojas būtų šalia: mažame mieste gydytojas dažnai tampa tarsi šeimos narys, kuriuo pasitikima ir kuris pasiruošęs padėti laiku.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.