„Keista ir liūdna“, – taip apibūdina Santaros klinikų Prevencinės kardiologijos poskyrio gydytoja kardiologė Eglė Majauskienė širdies ligų paplitimą Lietuvoje. Pasak medikės, net 80 procentų šių susirgimų būtų galima išvengti, jei žmonės geriau rūpintųsi savo sveikata ir laiku atliktų cholesterolio bei kitus kraujo tyrimus.
Kas lemia kraujagyslių užsikimšimą?
Aterosklerozė – tai pagrindinė daugelio mirčių priežastis, kurią sudaro arterijų standėjimas ir siaurėjimas. Svarbu žinoti, kad šis procesas prasideda pažeidžiant arterijų vidinį sluoksnį – endotelį. Šią pažeidimų zoną padengia cholesterolio sukelti riebalų kaupimosi dariniai – aterosklerotinės plokštelės, kurios mažina kraujagyslių spindį ir riboja kraujo patekimą į gyvybiškai svarbius organus, tokius kaip širdis ar smegenys. Tai gali sukelti rimtas komplikacijas – miokardo infarktą ar insultą, jei kraujagyslė plyšta arba užsikemša.
Cholesterolis ir jo rūšys
Cholesterolis ir kiti kraujo riebalai yra gyvybiškai svarbūs organizmui – jie reikalingi hormonų gamybai ir ląstelių struktūroms. Tačiau svarbu, kad cholesterolio kiekis kraujyje būtų subalansuotas. Yra dvi pagrindinės cholesterolio rūšys: didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolis, vadinamas „geruoju“ cholesteroliu, ir mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolis, vadinamas „bloguoju“ cholesteroliu. Pastarasis prisideda prie aterosklerozės vystymosi, nes kaupiasi kraujagyslių sienelėse. Be to, trigliceridai, nors ir nesikaupia kraujagyslėse, netiesiogiai didina širdies ligų riziką.
Klaidos vertinant cholesterolio tyrimų rezultatus
Dažna klaida – pacientai, gavę laboratorinius tyrimus, patys interpretuoja cholesterolio rodiklius ir dažnai apsidžiaugia, matydami, jog jų cholesterolis yra „normalus“. Tačiau gydytoja pabrėžia, kad nėra vieningos normos visiems – kiekvieno žmogaus „blogojo“ cholesterolio norma priklauso nuo jo rizikos veiksnių ir bendros sveikatos būklės. Todėl tik tikslų įvertinimą ir rekomendacijas gali pateikti šeimos gydytojas ar kardiologas. Pavyzdžiui, pacientams, turintiems didelę riziką sirgti širdies ligomis, rekomenduojama, kad MTL cholesterolis būtų mažesnis nei 1,8 mmol/l, o itin didelės rizikos atveju – mažiau nei 1,4 mmol/l.
Kaip sumažinti cholesterolio lygį ir užkirsti kelią ligoms?
Pagrindiniai cholesterolio mažinimo būdai – sveika mityba ir fizinis aktyvumas. Šie gyvenimo būdo pokyčiai gali sumažinti bendrą cholesterolio kiekį 5–15 procentų. Tačiau kartais to neužtenka, ir reikalinga medikamentinė terapija. Kardiologė pabrėžia, kad vaistai yra labai svarbūs siekiant koreguoti dislipidemiją ir užkirsti kelią kraujotakos sistemos ligų progresavimui.
Gyvenimo būdo įtaka širdies sveikatai
Vienas pagrindinių kraujagyslių pažeidimų veiksnių yra rūkymas. Tabako dūmuose yra daugiau nei keturi tūkstančiai kenksmingų cheminių medžiagų, kurios pažeidžia kraujagyslių vidinį sluoksnį, skatina aterosklerozinių plokštelių susidarymą ir didina riziką miokardo infarktui bei kitoms širdies ligoms. Rūkančiųjų rizika sirgti širdies ligomis yra dvigubai didesnė, o atsisakius rūkymo galima laimėti net 4–5 papildomus sveiko gyvenimo metus. Nepriklausomai nuo amžiaus, rūkalų metimo nauda yra itin reikšminga.
Be to, arterinė hipertenzija, dar vadinama „tyliąja žudike“, yra dar vienas svarbus rizikos faktorius. Kadangi dauguma žmonių nejaučia padidėjusio kraujospūdžio simptomų, liga dažnai diagnozuojama per vėlai, kai jau pažeidžiami svarbūs organai – širdis, inkstai ar smegenys. Reguliarus kraujospūdžio matavimas yra būtinas, norint laiku užkirsti kelią komplikacijoms ir pratęsti gyvenimo trukmę.
Fizinio aktyvumo svarba
Pasaulio sveikatos organizacija ir Europos kardiologų draugija rekomenduoja suaugusiesiems kas savaitę skirti 150–300 minučių vidutinio intensyvumo arba 75–100 minučių didelio intensyvumo fizinei veiklai. Tai gali būti bėgiojimas, plaukimas, dviračių sportas arba bet kokia kita mėgstama fizinė veikla. Net ir tie, kurie dėl sveikatos problemų, pavyzdžiui, sąnarių skausmų, negali intensyviai sportuoti, turėtų stengtis išlaikyti aktyvumą – pėsčiomis vaikščiojimas, sodininkystė ar namų ruoša taip pat skatina kraujotaką ir stiprina širdies bei kraujagyslių sistemą.
Kardiologė Eglė Majauskienė ragina žmones neignoruoti savo sveikatos, reguliariai tikrintis cholesterolio kiekį ir kitus širdies sveikatos rodiklius bei aktyviai siekti gyventi sveikiau. Tinkamas gydymas, subalansuota mityba ir sąmoningas požiūris į gyvenimo būdą gali ženkliai sumažinti riziką susirgti rimtomis kraujotakos ligomis ir pratęsti gyvenimo trukmę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.