Artūras Kilda – vaikų chirurgas, kuris dažnai atsiliepia į skubius kvietimus ir nedelsdamas skuba į operacinę. Jį pacientų tėvai kartais vadina „auksinių rankų“ gydytoju, tačiau pats medikas kuklinasi ir pabrėžia, kad svarbiausia yra pašaukimas ir nuolatinis profesionalumo tobulinimas. Tokie specialistai ne tik atlieka sudėtingas operacijas, bet ir suteikia emocinę paramą šeimoms, kurioms tenka susidurti su vaikų ligomis.
Iššūkiai ir pašaukimas
Vaikų chirurgija reikalauja ypatingo dėmesio ir kruopštumo: mažieji pacientai yra itin pažeidžiami, todėl kiekvienas sprendimas turi būti apgalvotas. „Tiesiog giliniesi į savo sritį ir viską darai taip, kaip gali geriausiai. Suaugusius operuoti man atrodo sunkiau nei vaikus. Tad operacijų, atliekamų mažiesiems net nevadinčiau iššūkiu, juk kaip ir kiekvienas savo srities specialistas, prie darbo pripranti“, – sako gydytojas. Pasitenkinimas darbu ateina ne iš dramatizmo, o iš matomo rezultato: kai vaikas ima sveikti, tai yra didžiausia atlyginimo forma.
Technologijos, taupymas ir jų pasekmės
Per pastaruosius dvidešimt metų vaikų chirurgijoje žymiai pažengta: laparoskopinės operacijos dabar atliekamos net naujagimiams, o tai mažina komplikacijų riziką ir trumpina gijimo laiką. Vis dėlto gydytojas atkreipia dėmesį į finansinius apribojimus: spausdinami biudžeto ribojimai verčia taupyti, o taupymai medicinoje dažnai atsiperka su kaupu. „Skaudžiausia dirbant šį darbą – žinoti, kad turi galimybę padėti žmogui, bet realiai negali to įgyvendinti vien dėl to, kad reikia taupyti“, – teigia A. Kilda. Jis pateikia pavyzdį: kokybiškas gastrostominis vamzdelis tarnauja ilgai, o pigus analogas reikalauja dažnesnio keitimo ir didina komplikacijų tikimybę.
Komplikacijos, sepsis ir tėvų vaidmuo
Komplikacijos pasitaiko visuose skyriuose, jas lemia įvairūs veiksniai: gydytojo sprendimai, technika arba individualios vaiko organizmo savybės. Gana dažna ir pavojinga komplikacija – sepsis. „Tačiau bakterijos kraujyje dar nėra priežastis galvoti, kad sveikatos būklė tragiška.
Sepsis pagydomas“, – aiškina chirurgas, pabrėždamas, kad svarbu greitai atpažinti komplikacijas ir laiku pradėti gydymą. Gydytojas taip pat ragina tėvus vengti savidiagnozių ir gydymo internete: „Blogiausia, kai sunkiai vaikui sunegalavus, tėvai gydo jį savarankiškai, pasiskaitę internete ar padiskutavę forumuose su kitais tėvais. Tikslią diagnozę nustatyti gali gydytojas.”
Ką lemia greitesnį pasveikimą
Vaikų gijimas priklauso nuo daugelio veiksnių: ligos sunkumo, tinkamo gydymo ir vaiko imuninės sistemos stiprumo. Kai kurias būkles, pavyzdžiui, apendicitą, šiuolaikiniai gydymo protokolai leidžia valdyti ir antibiotikais, o ne iš karto operuoti. Mažieji yra prisitaikantys ir dažnai greičiau reaguoja į gydymą nei suaugusieji. Chirurgas pažymi, kad jis sąmoningai pasirinko vaikų chirurgiją ir neretai dirba neskaičiuodamas valandų: „Net vaikščiodamas miške galvoju apie savo pacientus. O kai ilgai sunkia liga sirgęs mažylis išsikapsto, apima tikrai nepakartojamas jausmas.” Šios akimirkos – svarbiausia priežastis, kodėl specialistai tęsia savo darbą nepaisydami sunkumų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.