Aukštas kraujospūdis, dar vadinamas hipertenzija, yra būklė, kai kraujo spaudimas arterijose ilgą laiką išlieka per aukštas. Dėl to širdis priversta dirbti intensyviau, kad pumpuotų kraują per kūną. Nors aukštas kraujospūdis dažniausiai nerodo akivaizdžių simptomų, jis laikomas „tyliuoju žudiku“, nes ilgainiui gali sukelti rimtų sveikatos problemų, tokių kaip širdies ligos, insultas ar inkstų pažeidimai.
Ar aukštas kraujospūdis sukelia nuovargį?
Dažniausiai žmonės, turintys aukštą kraujospūdį, nejaučia jokių ypatingų pokyčių savo savijautoje. Nuovargis nėra dažnas aukšto kraujospūdžio simptomas. Visgi jeigu žmogus dažnai jaučiasi pavargęs, verta pasitarti su gydytoju, nes tai gali būti ženklas, kad kūną veikia kitos ligos arba hipertenzijos komplikacijos. Retais atvejais itin aukštas kraujospūdis gali sukelti galvos skausmą, regėjimo sutrikimus ar kraujavimą iš nosies, tačiau nuovargis tokiu atveju vis tiek yra labiau išimtis nei taisyklė.
Nuovargio priežastys ir kitos ligos
Nuovargis gali būti susijęs su daugybe sveikatos sutrikimų ar gyvenimo būdo veiksnių. Tai gali būti žemas kraujospūdis, širdies ligos, inkstų sutrikimai, diabetas, depresija ar nerimas, miego trūkumas ar miego apnėja. Taip pat nuovargį gali sukelti per didelis kofeino ar alkoholio vartojimas, fizinio aktyvumo stoka, kai kurios vaistų grupės (pavyzdžiui, nuskausminamieji, antidepresantai), anemija arba vėžio gydymas, toks kaip chemoterapija. Retais atvejais pacientai gali sirgti lėtiniu nuovargio sindromu, kai nuovargis nepraeina net ilsintis ir stipriai riboja kasdienę veiklą.
Kaip valdyti nuovargį ir aukštą kraujospūdį?
Siekiant sutrikdyti nuovargį ir kontroliuoti kraujospūdį, svarbu laikytis sveikos gyvensenos principų. Optimalus kūno svoris – vienas pagrindinių faktorių, padedančių sumažinti spaudimą arterijose ir pagerinti bendrą savijautą. Subalansuota mityba, pavyzdžiui, Viduržemio jūros arba DASH dieta, kuriuose gausu vaisių, daržovių, riešutų, pupelių, žuvies, mažai perdirbto maisto ir raudonos mėsos, mažina kraujospūdį ir suteikia organizmui energijos.
Reguliarus fizinis aktyvumas taip pat itin svarbus. Rekomenduojama sportuoti bent 150–300 minučių per savaitę – tai gali būti vaikščiojimas, plaukimas, važinėjimas dviračiu ar kita aktyvi veikla, kuri padeda stiprinti širdies raumenį ir gerina bendrą fizinę būklę. Jėgos treniruotės, tokios kaip pritūpimai, atsispaudimai ar treniruotės su elastinėmis gumomis, padeda stiprinti raumenis ir mažina kraujospūdį, nors jos tiesiogiai nesukelia svorio mažėjimo.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jeigu jūsų kraujospūdis išlieka aukštas, nedelsiant kreipkitės į gydytoją, kad būtų parinktas tinkamas gydymo būdas. Gyvensenos keitimas – mitybos gerinimas, daugiau judėjimo, streso mažinimas – yra pirmos eilės priemonės. Tačiau jei kraujospūdis nekrenta arba yra labai aukštas, gali prireikti vaistų. Skubios medicininės pagalbos reikia, jei kraujospūdis viršija 180/120 mm Hg ir pasireiškia ūmūs simptomai, tokie kaip krūtinės skausmas, kvėpavimo sutrikimai, silpnumas, regos sutrikimai ar kalbos sunkumai.
Apibendrinimas
Nuovargis nėra tipinis aukšto kraujospūdžio simptomas. Dažniausiai jis susijęs su kitomis sveikatos problemomis ar gyvenimo būdo veiksniais. Norint išlaikyti gerą energijos lygį bei kontroliuoti kraujospūdį, svarbu laikytis sveiko gyvenimo būdo rekomendacijų, reguliariai tikrinti kraujospūdį ir neignoruoti galimų simptomų. Jei nuovargis sunkina jūsų gyvenimą arba atsiranda papildomų simptomų, būtina pasikonsultuoti su gydytoju, kuris padės nustatyti priežastis ir paskirs tinkamą gydymą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.