Riešo kanalo sindromas: simptomai, priežastys, gydymas ir kada būtina operacija
Riešo kanalo sindromas – viena dažniausių rankų nervų suspaudimo patologijų, kuri reikšmingai veikia kasdienę gyvenimo kokybę. Šis sutrikimas vystosi palaipsniui, todėl pradžioje daugelis žmonių nekreipia dėmesio į pirmuosius signalus. Vis dėlto ignoruojami simptomai ilgainiui gali progresuoti iki nuolatinio skausmo, rankų silpnumo ar net funkcijos praradimo.
Dažniausiai pirmieji požymiai pasireiškia naktimis. Žmonės pradeda jausti kelių pirštų tirpimą, dilgčiojimą ar deginimo pojūtį riešo srityje. Laikui bėgant šie pojūčiai stiprėja, tampa dažnesni ir ima varginti ne tik miegant, bet ir dienos metu. Progresuojant būklei, gali atsirasti plaštakos silpnumas, sumažėti daiktų laikymo jėga, o iš rankų pradeda kristi net lengvi objektai.
Negydomas sindromas gali sukelti dar rimtesnių pasekmių. Ilgainiui pirštai gali tapti nejautrūs, blogėja smulkioji motorika, o nykščio pakylos raumenys pradeda atrofuotis. Tokie pokyčiai rodo ilgalaikį nervo spaudimą, kuris be gydymo gali tapti negrįžtamas.
Šios būklės atsiradimą lemia įvairūs veiksniai. Vienas svarbiausių – pasikartojantys monotoniški judesiai. Ilgalaikis darbas kompiuteriu, gamyboje, statybose ar kitose srityse, kur rankoms tenka nuolatinis krūvis, didina riziką. Taip pat reikšmės turi anatomija, traumos, sausgyslių uždegimai ar lėtinės ligos, tokios kaip diabetas ar reumatoidinis artritas.
Tam tikri gyvenimo etapai taip pat gali turėti įtakos. Nėštumo metu dėl skysčių kaupimosi audiniuose didėja spaudimas riešo kanale, todėl simptomai gali laikinai sustiprėti. Panašūs pokyčiai stebimi ir menopauzės laikotarpiu. Pastebima, kad moterims šis sindromas diagnozuojamas dažniau nei vyrams.
Skausmo mechanizmas susijęs su anatomine riešo sandara. Riešo kanale eina vidurinis nervas ir sausgyslės. Kai sausgyslių dangalai sustorėja ar patinsta, erdvė kanale sumažėja.
Nervas suspaudžiamas, sutrinka jo kraujotaka ir atsiranda išeminio pobūdžio skausmas. Būtent todėl rankos pakratymas trumpam palengvina simptomus – pagerėja kraujotaka ir sumažėja spaudimas.
Ankstyvose stadijose taikomas konservatyvus gydymas. Skiriami priešuždegiminiai vaistai, rekomenduojami specialūs riešo įtvarai, ribojamas fizinis krūvis. Taip pat gali būti taikoma kineziterapija, tempimo pratimai, ergonomikos korekcija darbo vietoje. Tokios priemonės padeda sumažinti uždegimą ir nervo dirginimą.
Vis dėlto, jei simptomai nemažėja arba progresuoja, svarstomas chirurginis gydymas. Operacijos metu atveriamas riešo kanalas ir perpjaunamas jį spaudžiantis laikiklis, taip sumažinant nervo kompresiją. Procedūra gali būti atliekama atviru arba endoskopiniu būdu, o jos efektyvumas laikomas labai aukštu.
Pacientai dažnai pajunta palengvėjimą gana greitai. Naktiniai skausmai sumažėja jau pirmosiomis dienomis po operacijos, o siūlai paprastai pašalinami maždaug po savaitės. Nors pjūvio vietoje kurį laiką gali būti juntamas diskomfortas, jis palaipsniui praeina, o rankos funkcija atsistato.
Šiuolaikinė medicina vis daugiau dėmesio skiria ir prevencijai. Ergonomiška darbo vieta, reguliarios pertraukos, rankų tempimo pratimai ir krūvio kontrolė gali reikšmingai sumažinti sindromo išsivystymo riziką. Ankstyvas reagavimas į pirmuosius simptomus leidžia išvengti sudėtingesnio gydymo ateityje.
Riešo kanalo sindromas – tai ne tik laikinas diskomfortas, bet progresuojanti nervų sistemos problema. Laiku atpažinti požymiai, tinkama diagnostika ir individualiai parinktas gydymas leidžia išsaugoti rankų funkciją, darbingumą ir gyvenimo kokybę net ir ilgus metus dirbant rankų reikalaujantį darbą.
Ramūnas D. – Sveikauk.lt tinklaraščio vyr. redaktorius, rašantis apie sveiką gyvenseną, mitybą ir kasdienius įpročius. Savo straipsniuose jis dalijasi praktiškais patarimais, padedančiais stiprinti sveikatą ir gerinti savijautą.