Vasaros karščiai Lietuvoje lėmė reikšmingą širdies ir kraujagyslių ligų paūmėjimą: priėmimo skyrius sulaukia pacientų net trečdaliu daugiau nei įprastai, tarp jų – ir jaunesnių žmonių, kurie anksčiau širdies problemomis nesiskundė. Tokia tendencija kelia susirūpinimą medikams ir primena apie atpažinimo, pirmosios pagalbos bei prevencijos svarbą.
Kas vyksta ir kam gresia didesnė rizika
Karštis sukelia organizmo perkaitimą, skysčių netekimą ir padidėjusį kraujo klampumą. Tai ypač pavojinga sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, tačiau rizika nėra vien tik vyresnio amžiaus žmonių problema: miokardo infarktas ištinka ir jaunimą. Pacientai su krūtinės angina dažnai patiria paūmėjimą, o dėl dehidratacijos ir padidėjusios trombozių rizikos gali išaugti infarktų bei insultų skaičius.
„Nėra jokių abejonių, kad orai širdies ir kraujagyslių patologijai, tai ypač pastebėjome pastarąją savaitę, kai buvo didžiulės orų permainos. – LNK Žinioms sakė VUL Santaros klinikų kardiologas Vytautas Juknevičius. – Ypač žmonėms paūmėja krūtinės angina, nemažai pacientų hospitalizavome dėl miokardo infarkto.“
Ką svarbu daryti karštomis dienomis
Prevencija yra efektyviausia priemonė. Pirmiausia — pakankamas skysčių vartojimas: dehidratacija didina kraujo klampumą ir trombų susidarymo tikimybę. „Didžiausia klaida, kokią daro pacientai, jie vartoja per mažai skysčių, – komentavo gydytojas V. Juknevičius. – Dėl to padidėja kraujo klampumas, padidėja trombozių tikimybė, tuomet padidėja infarkto arba insulto rizika. Todėl karštesnėmis dienomis pacientai turėtų vengti tiesioginių saulės spindulių, turėtų vartoti daugiau skysčių.“
Be hidratacijos, rekomenduojama dėvėti natūralaus audinio, lengvus drabužius ir apsidengti galvą, ypač dirbantiems lauke. Ilgai būnant tiesioginėje saulėje reikėtų dažnai ilsėtis, ieškoti pavėsio ir vengti fizinio krūvio vidurdienį.
Pirmoji pagalba ir praktiški patarimai
Jeigu žmogus staiga pasijunta blogai — silpnumas, stiprus galvos skausmas, krūtinės skausmas, dusulys ar sąmonės netekimas — nedelsiant kvieskite greitąją pagalbą. Jei vykstate poilsiauti toliau nuo civilizacijos, turėkite tikslias buvimo vietos koordinates: pasitaiko, kad nustatyti tikslią vietą užtrunka ir tai pavėlina pagalbą.
Šiluminiai smūgiai taip pat gali baigtis rimtomis komplikacijomis. „Savaitgalį turėjome keletą ligonių, kurie patyrė šiluminį smūgį. Tie atvejai buvo susiję su tam tikromis situacijomis. Vienas buvo kariškis, kitas – žmogus iš viešojo transporto. Matyt, apie tokius žmones mes ir turėtume kalbėti“, – sakė Santaros klinikų Skubios medicinos centro vadovas Andrius Klimašauskas.
Apibendrinant: sergantys širdies ligomis, vyresni žmonės, lauko darbininkai ir mažamečiai vaikai yra ypač jautrūs karščiui. Tinkama hidratacija, apranga, saulės vengimas ir greitas reagavimas į pavojingus simptomus gali išgelbėti gyvybes.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.