Melanoma yra viena agresyviausių odos vėžio formų, kuri gali pažeisti tiek matomą odą, tiek giliau esančius audinius ir organus. Lietuvoje per metus nustatoma apie 400 naujų melanomos atvejų, o liga dažnai diagnozuojama darbingo amžiaus žmonėms. Laiku atpažinus pokyčius ir pradėjus gydymą, prognozės gerėja, todėl svarbu žinoti pagrindinius požymius ir nuolat stebėti savo odą.
ABCDEF taisyklė – šeši pagrindiniai požymiai
Melanomą galima identifikuoti pritaikius ABCDEF taisyklę, kur kiekviena raidė žymi svarbų požymį. A – asimetrija: įtartinas apgamas nebūna vienodo, simetriško pavidalo. B – kraštas: nelygūs, neryškūs arba dantyti apgamo kraštai. C – spalva: nevienalytė, su keliomis atspalvių zonomis. D – skersmuo (diameter): didesnis už įprastus apgamus, dažnai virš 6 mm. E – evoliucija: bet koks greitas apgamo dydžio, formos ar spalvos pasikeitimas. F – „bjauriojo ančiuko“ sindromas (funny duckling): darinys, reikšmingai skirtingas nuo kitų kūno apgamų.
Paaiškinimai prie kiekvienos taisyklės leidžia lengviau įvertinti riziką: asimetrija signalizuoja nekontroliuojamą ląstelių augimą; nelygūs kraštai rodo invaziją į aplinkinius audinius; spalvos kaita – melanocitų heterogeniškumą; greitas augimas arba kitimas – svarbiausias perspėjimas kreiptis į specialistą.
Kas pastebi pokyčius ir kam gresia didesnė rizika
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad žmogus, nuolat matydamas savo apgamą, gali priprasti prie jo ir nepastebėti subtilių pakitimų. „Jeigu apgamas yra ilgą laiką, nuo vaikystės, jis gali ir keičiasi, bet jį nuolat matančiam žmogui neatrodo, kad keičiasi labai baisiai.
Taigi, žmogus turi ir pats save stebėti, ir jį turi stebėti mūsų, onkologų, pagalbininkas šeimos gydytojas.
O apskritai buvo atliktas klinikinis tyrimas, parodęs, kas dažniausiai nustato melanomą. Pats sau žmogus nustato mažesnį procentą. Bet, kas įdomu, žmonos vyrams aptinka melanomą ir pasiunčia juos pas daktarus gal net 50 proc.
dažniau negu vyrai savo žmonas“, – teigė J. Gibavičienė.
Statistiškai dažniausiai melanomą nustato darbingo amžiaus žmonės nuo 35 iki 65 metų. Riziką didina intensyvus saulės poveikis, soliariumo naudojimas bei paveldimumas (daug apgamų, šviesi oda), tačiau liga gali ištikti ir tamsesnio gymio asmenis.
Ne visada matoma ir – nebe mirties nuosprendis
Melanoma gali atsirasti kaip naujas darinys net sveikoje odoje arba vystytis vietose, kurios dažnai nėra matomos (pėdų padai, plaukų danga, gleivinės). Ji gali metastazuoti į limfmazgius, plaučius, smegenis ir kitus organus, todėl diagnozuojant reikėtų mąstyti „3D“ – įvertinti ne tik paviršinį apgamą, bet ir gylį bei galimą išplitimą.
„Anksčiau IV ligos stadija būdavo pasmerkimas, kada turėjome tik seną klasikinę citotoksinę chemoterapiją. Tada IV stadijos pacientų išgyvenamumas tesiekdavo metus.
Šiuo metu, atsiradus inovatyviems vaistams – imunoterapijai, taikinių terapijai, pacientų gydymo rezultatai, gyvenimo kokybė ir gyvenimo trukmė pagerėja 4–5 kartus“, – džiaugėsi NVI Chemoterapijos skyriaus su dienos stacionaru vyr. ordinatorė gydytoja onkologė chemoterapeutė dr. Lina Daukantienė.
Be melanomos, dažnai pasitaiko bazinių ląstelių karcinoma (bazalioma) – ji retai metastazuoja, tačiau gali atsirasti „blogose“ vietose (akių vokai, nosies kampas) ir reikalauti vietinio gydymo. Svarbiausia taisyklė visiems – savitikra, reguliarūs apsilankymai pas šeimos gydytoją ir dermatologą bei greitas reagavimas į bet kokius įtartinus odos pakitimus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.