Pavasario nuovargis – pažįstama problema: atrodo, kad saulė kyla, o akių vokai vos pakeliami. Daugelis gelbėjasi kavos puodeliu, tačiau žolininkas M. Lasinskas ragina dairytis ne į kavos aparatą, o į bundančią gamtą. „Niekas pavasarį taip nesustiprina ir nežvalina organizmo, kaip buvimas gryname ore, pirmosios [vaistažolės] ir maistažolės, t. y. augalai, iš kurių galime pasigaminti begalę patiekalų, praturtintų vitaminais ir mikroelementais”, – pataria M. Lasinskas.
Pirmosios žolės: kačiukai ir pirmos arbatėlės
Viena paprasčiausių ir lengviausiai prieinamų priemonių – gluosnio ar medžio blindės „kačiukai“. „Dar geriau, kad tai būtų medžio blindės „kačiukai“ su ilgais geltonais pūkeliais. 5- 6 tokius „kačiukus“ kasdien užsipilkime stikline karšto vandens ir turėsime puikios pavasarinės arbatos. Vaikams pakaks arbatėlės ir su 1 – 2 „kačiukais“. Pagerkime jos kasdien porą savaičių. Ši arbata suteiks jėgų, padės tais atvejais, kai „nelaiko“ nervai, vargina orų permainų sukelti peršalimai, sloga. „Kačiukuose“ yra salicilo rūgšties, kitaip tariant, natūralaus aspirino, kuris organizme mažins uždegiminius procesus. Pastaruoju metu mokslas neatsitiktinai kalba apie tai, kad organizme nuolat vykstantys įvairūs uždegimai provokuoja tokių sunkių ligų kaip diabetas ar navikų atsiradimą”, – įspėja žolininkas.
Kiaulpienė, garšva ir dilgėlė – kas jas daro vertingomis
M. Lasinskas išskiria tris ypač vertingas vietines rūšis: kiaulpienę, garšvą ir dilgėlę. Šios augalų grupės padeda valyti žarnyną ir inkstus, gerina odos būklę ir stiprina imuninę sistemą. Kiaulpienė, pavyzdžiui, naudinga kepenims, mažina gliukozės kiekį kraujyje, skatina žarnyno veiklą ir teikia įvairių maistinių medžiagų – seskviterpeninius laktonus, taraksaciną, inuliną, raugus, baltymus, vitaminus B2 ir C bei karotiną. Praktinis patarimas – šaknis kasti anksti, kol lapai dar nėra dideli, nuplauti, susmulkinti ir džiovinti 40–60 °C temperatūroje.
Ruošiant arbatą reikėtų dėti valgomąjį šaukštą džiovintų šaknų puodeliui karšto vandens.
Garšvos ir dilgėlės yra tikros mikro- ir makroelementų „bombos“: jas galite dėti į salotas, sriubas ar troškinius. Dilgėles prieš vartojant patariama trumpai pamarinuoti, nuplikyti arba trumpai palaikyti šaldiklyje, kad sumažėtų jų aštrumas ir sumažėtų rūgščių poveikis.
Pumpurai, sula ir saugaus vartojimo taisyklės
Vertingos yra ir medžių bei vaiskrūmių pumpurai – beržo, liepų, obelų ar aviečių. Vartokite santūriai: 5–7 pumpurų per dieną pakanka, nes skrandyje jie išbrinksta. Jei žalias maistas jums sunkiai virškinamas, gerai sukramtykite ir išspjaukite — seilėse esantys fermentai jau pradės virškinimą ir organizmas gaus naudos. Tuo pačiu žolininkas įspėja elgtis atsargiai su nepažįstamais augalais: vengti žančialunkio ir nesiruošti vartoti stiprių gydomųjų augalų savarankiškai be patyrusio specialisto priežiūros. Geras principas – rinkti tik gerai pažįstamus augalus ir klausti žinovų, jei kyla abejonių.
Kitas malonus pavasario lobis – beržų sula. „Prieš tai nepamiršus padėkoti medžiui už dovaną, išgerta viena kita stiklinaitė sulos duos daugiau naudos, nei jos konservavimas ir gėrimas kibirais”, – neabejoja M. Lasinskas. Sulos gėrimas šviežias dažniausiai suteikia daugiau silpninančių nuovargį ir valančių organizmą medžiagų negu ilgai laikomas konservuotas produktas.
Apibendrinant: pavasario gamta siūlo lengvai prieinamas, natūralias priemones energijai ir imunitetui stiprinti. Svarbu rinkti atsakingai, laikytis saiko ir, esant rimtoms sveikatos problemoms, tartis su gydytoju ar patyrusiu žolininku.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.