Nuo liepos 1 d. Lietuvoje įsigalios reikšmingi nedarbo išmokų pakeitimai: didės tiek mažiausia, tiek maksimali išmoka, tačiau kartu bus sugriežtintos sąlygos jų gavimui. Valdžia sako, kad tokia tvarka padės geriau apsaugoti nuo skurdo netekus darbo, o kartu mažinti piktnaudžiavimą išmokomis.
Didėja išmokų dydžiai
Pagrindinis pokytis – mažiausia nedarbo išmoka padidinama nuo 240 iki 350 eurų per mėnesį (padidėjimas 110 eurų), o didžiausia suma kils nuo 1460 iki 1620 eurų (padidėjimas 160 eurų). Dėl šių pakeitimų dalis darbo netekusių žmonių gaus reikšmingesnę finansinę pagalbą ieškodami naujo uždarbio, ypač tie, kurių ankstesnės pajamos buvo didesnės.
Analitikai atkreipia dėmesį į kintamosios išmokos dalį, kuri priklauso nuo ankstesnio darbo užmokesčio. „Didėja maksimali išmokos suma – ji sieks iki 70 proc. vidutinio darbo užmokesčio, kai anksčiau buvo taikoma 58,2 proc. riba“, – pažymi SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.
Griežtesnės teisės ir reikalavimai
Nuo liepos įsigalioja reikalavimas, kad teisę į nedarbo išmoką turės tik tie asmenys, kurie per paskutinius 24 mėnesius sukaupė bent 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą. Iki šiol toks stažas galėjo būti sukauptas per ilgesnį – 30 mėnesių – laikotarpį. Be to, nedarbo išmokos gavimo laikotarpis nebebus įskaitomas į stažą, reikalingą naujai išmokai įgyti: gavęs išmoką, žmogus turės vėl dirbti mažiausiai 12 mėnesių, kad įgytų teisę į naują išmoką.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, kad šios pataisos „užkirs kelią pakartotiniams nedarbo išmokos gavėjams ir skatins užimtumą“.
Kontrolė ir pasekmės piktnaudžiavimui
Griežtėja ir kontrolės mechanizmai: Užimtumo tarnyba bendradarbiauja su „Sodra“, Valstybine mokesčių inspekcija ir kitomis institucijomis, siekdama anksti nustatyti pažeidimus. Per pirmuosius penkis šių metų mėnesius bedarbio statuso neteko 38,6 tūkst.
žmonių, iš jų daugiau nei 12 tūkst. – dėl įvairių pažeidimų. Taip pat „Sodros“ duomenimis, kasmet apie 10 tūkst. žmonių kviečiami papildomai tikrinti sveikatos būklę, o tokių, kuriems nustatyta nepagrįsta išmoka ir tenka grąžinti lėšas, per pastaruosius metus buvo beveik 500.
Darbo pasiūlymai ir išimtys
Užimtumo tarnyba primena, kad tinkamo darbo pasiūlymo galima atsisakyti kartą per 12 mėnesių be pasekmių. Antras atsisakymas gali tapti pagrindu prarasti bedarbio statusą. Vis dėlto yra išimčių – ligos, nėštumo, praktikos ar profesinės adaptacijos atvejai leidžia atsisakyti dėl rimtų priežasčių. „Kiekvieną situaciją Užimtumo tarnyba vertina individualiai“, – sako tarnybos atstovė Milda Jankauskienė.
Be to, po pirmųjų devynių registracijos mėnesių darbdaviai gali būti siūlomi ir darbai, kurie nebūtinai atitinka anksčiau turėtą kvalifikaciją, tačiau turi atitikti asmens sveikatos būklę ir kelionės galimybes.
Kontekstas
Birželio pradžioje bedarbio statusą Lietuvoje turėjo per 145,4 tūkst. žmonių. Akivaizdu, kad valstybės tikslas – suderinti didesnę socialinę apsaugą su priemonėmis, kurios skatina grįžimą į darbo rinką ir sumažina sistemos piktnaudžiavimą. Tai žingsnis, kuriam tikriausiai reikės papildomų vertinimų ir praktikos, kol taps aišku, kaip pokyčiai paveiks skirtingas visuomenės grupes – vyresnio amžiaus, turinčius sveikatos sutrikimų ar gyvenančius regionuose su didesniu nedarbu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.