Prancūzijos sveikatos ir medicinos tyrimų instituto Inserm mokslininkų vadovaujama komanda praneša apie esminį atradimą: laikinai suaktyvinus mitochondrijas pavyko atkurti demencija sergančių pelių atmintį. Tyrimas, paskelbtas žurnale Nature Neuroscience, siūlo naują perspektyvą į Alzheimerio ligos priežastis ir galimus gydymo kelius.
Ką atrado mokslininkai
Tyrėjai sukūrė eksperimentinę priemonę, vadinamą mitoDREADD-Gs, t. y. dirbtinį receptorių, leidžiantį vaistais valdyti specifinius baltymus mitochondrijose. Mitochondrijos yra ląstelių „energijos jėgainės“ – jos gamina adenozino trifosfatą (ATP), būtina neuronų veiklai. Laikinai sumažinus mitochondrijų aktyvumą sveikų pelių smegenyse, pastebėtos atminties ir motorikos sutrikimų apraiškos. Grąžinus energijos gamybą per mitoDREADD-Gs, šie sutrikimai visiškai išnyko.
Tokie rezultatai patvirtina priežasties ir pasekmės ryšį: energijos gamybos sutrikimai gali tiesiogiai skatinti ankstyvą neuronų funkcijos praradimą, dar prieš prasidedant masinei ląstelių žūčiai, būdingai vėlesnėms neurodegeneracinėms stadijoms. Tai pakeičia iki šiol vyraujantį požiūrį, kuriame daugiausia dėmesio buvo skiriama kenksmingų baltymų sankaupų valymui smegenyse.
Praktinė reikšmė ir tolimesni žingsniai
Atrasta mechanizmo svarba atveria naujas terapines galimybes: vietoje vien tik baltymų apnašų pašalinimo, gydymo strategijos galėtų daugiau dėmesio skirti ląstelių energijos palaikymui ir mitochondrijų funkcijos išsaugojimui. Tyrimo bendraautoris Étienne’as Hébertas Chatelainas pažymi, kad sukurta priemonė padės detaliau identifikuoti molekulinius mechanizmus, lemiančius neuronų žūtį.
Tačiau reikia pabrėžti, jog eksperimentai atlikti su gyvūnų modeliais, todėl tarp laboratorinių rezultatų ir klinikinės taikomosios medicinos yra ženkli atstumas. Tolimesniuose etapuose reikės patvirtinti atradimą žmogaus audiniuose, išspręsti saugumo, tikslinio pristatymo į smegenis ir poveikio kitoms ląstelėms klausimus, o tuomet pradėti klinikinius tyrimus.
Be to, verta pažymėti technines kliūtis: vaistų pristatymas per kraujo ir smegenų barjerą, galimi nepageidaujami poveikiai bei ilgalaikio mitochondrijų moduliavimo pasekmės dar neįvertintos. Nepaisant to, mokslininkų darbas suteikia pagrindo optimizmui ir naujų tyrimų inicijavimui.
Apibendrinant, atradimas, kad energetiniai sutrikimai gali būti tiesioginė demencijos priežastis, žymi svarbų poslinkį Alzheimerio ligos moksle ir atveria kelią terapijoms, kurių tikslas – atkurti ir išlaikyti neuronų energijos tiekimą. Tai suteikia vilties, kad ateityje bus galima ne tik sulėtinti ligos progresavimą, bet ir atkurti dalį prarastų pažintinių funkcijų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.