Europa susirūpino, kai paaiškėjo, jog 34 proc. mirčių sukelia širdies ir kraujagyslių ligos. Reaguodama į šią statistiką, Europos taryba inicijavo „Sveikų širdžių“ (angl. „Safe hearts“) planą, kuriuo siekiama sumažinti priešlaikinį mirtingumą, stiprinti prevenciją ir ankstyvą ligų nustatymą bei gerinti gydymo, priežiūros ir reabilitacijos paslaugų kokybę.
Rizikos ženklo svarba ir gydytojos išvada
Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorės, gydytojos kardiologės Jurgitos Plisienės, prevencija yra pagrindinis sprendimo kelias. „80 proc. širdies ir kraujagyslių ligų yra išvengiamos. Tai – didelis skaičius. Deja, nėra skiriama pakankamai dėmesio prevencijai, jai tenka mažiau nei 5 proc. sveikatos biudžeto”, – pastebėjo profesorė. Tokios nuostatos pakeitimas lemtų greitesnį mirtingumo mažinimą ir gyvenimo trukmės ilginimą.
Profesorei pritaria ir Europos ekspertai: ankstyvas rizikos žymenų nustatymas leidžia laiku pradėti gydymą ir keisti gyvenimo būdą, taip ženkliai sumažinant insulto, miokardo infarkto ir kitų komplikacijų riziką. J. Plisienė konferencijoje Seime pažymėjo: „Situacija Lietuvoje labai nedžiugina” ir pridūrė: „Jeigu Europa susirūpino, kai mirštamumas siekė 34 proc., tai Lietuvoje kas antras žmogus miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų”, – situaciją palygino profesorė.
Ką reiškia „6 kartus pavojingesnis“ rodiklis?
Antraštėje minima, kad tam tikras kraujo rodiklis gali būti net šešis kartus pavojingesnis už MTL (mažo tankio lipoproteinų) cholesterolį. Tai pabrėžia, jog ne vien MTL cholesterolis nusako širdies ligų riziką. Šiuolaikiniai lipidų ir kitų kraujo žymenų tyrimai – tarp jų bendras lipidų profilis, trigliceridai, apolipoproteinai, lipoproteinas(a), uždegimo ir glikemijos rodikliai – suteikia platesnį vaizdą apie individualią riziką.
Tinkamai interpretuojami šie duomenys padeda gydytojams nuspręsti, ar pacientui pakanka gyvenimo būdo korekcijos, ar reikalinga medikamentinė terapija. Be to, šeimos anamnezė, arterinis kraujospūdis, kūno masės indeksas ir cukrinio diabeto požymiai prideda svarbių duomenų bendram rizikos įvertinimui.
Praktiniai patarimai ir rekomendacijos
Kardiologai ragina nepalikti prevencijos atsitiktinumui: suaugusiesiems vertėtų bent kartą gyvenime atlikti išsamius kraujo tyrimus ir reguliariai tikrinti kraujospūdį. Jei yra šeimos anamnezė ar kiti rizikos veiksniai – rūkymas, antsvoris, cukrinis diabetas – tyrimus reikia kartoti dažniau. Prevencijos priemonės apima sveiką mitybą, reguliarią fizinę veiklą, rūkymo nutraukimą, svorio kontrolę ir gydytojo paskirtą medikamentinę terapiją, kai ji būtina.
Aktyvus požiūris į savo sveikatą ir kartą atliktas išsamus tyrimas gali tapti lemiamu žingsniu siekiant išvengti didelių komplikacijų ir pagerinti gyvenimo kokybę. Jei kyla abejonių dėl savo rodiklių, verta kreiptis į šeimos gydytoją arba kardiologą ir aptarti tinkamiausią tyrimų planą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.