Kepenų ligos dažnai vystosi tyliai, be aiškių skausmo ar ryškių simptomų, todėl pacientai dažnai sužino apie jas per vėlai. Pagal gydytojos gastroenterologės Sigitos Gelman pastebėjimus, sergamumas lėtinėmis kepenų ligomis auga visame pasaulyje, o visuomenėje trūksta nuoseklaus švietimo apie rizikos veiksnius ir prevenciją.
Kepenys – „pasislėpusios“, tačiau klastingos
„Sergamumas lėtinėmis kepenų ligomis visame pasaulyje kasmet auga. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis nuo lėtinių kepenų ligų kasmet miršta 2 milijonai žmonių, o kepenų cirozės paplitimas siekia 9 proc. visos populiacijos. Dažniausios: virusinis hepatitas, nuo alkoholio išsivysčiusios lėtinės kepenų ligos ir nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga. Nors nuo lėtinių kepenų ligų pasauliniu mastu mirštamumas didėja, tačiau apie tai vis dar nepakankamai kalbama“, – sako S. Gelman.
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad daugelis klaidingai mano – arba kad kepenų suriebėjimas turi būti susijęs tik su antsvoriu, arba kad jis apskritai nepaliečia lieknų žmonių. „Žmonės klysta, manydami, kad turint antsvorį, kepenys būna suriebėjusios savaime ir čia nieko tokio arba, kad kepenų suriebėjimas negresia liekniems žmonėms, taip pat, kad kepenų suriebėjimas gresia vien piktnaudžiaujantiems alkoholiu. Kepenų ligos dažnai yra pražiūrimos, nes kepenų skausmo žmogus nejaučia“, – teigia gydytoja.
Kas sukelia kepenų suriebėjimą ir kokios gali būti komplikacijos
„Kepenų suriebėjimas – kai kepenų ląstelėse susikaupia didelis riebalų lašelių kiekis. Ligos pradžioje kepenų suriebėjimas nesukelia jokių simptomų. Ilgainiui pažeistose kepenyse gali išsivystyti uždegimas – nealkoholinis steatohepatitas, kepenų cirozė ir kepenų vėžys. Tai yra svarbi problema, į kurią reikia atkreipti dėmesį laiku, nes gali baigtis sudėtingomis komplikacijomis“, – aiškina ji.
Didžiausi rizikos veiksniai yra metabolinis sindromas, cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija, dislipidemija, podagra, taip pat ilgalaikis alkoholio vartojimas, tam tikri vaistai ir lėtinės infekcijos (hepatitas B ir C).
Be to, naujausi tyrimai rodo žarnyno mikrobiomos ir paveldimo polinkio reikšmę.
Diagnostika ir kada kreiptis
„Sveikatos negalavimų nebuvimas, dar nereiškia, kad esi sveikas, todėl būtina reguliariai tikrintis. Nustačius ligą ankstyvoje stadijoje, bus kur kas lengviau su ja kovoti. Apie kepenų ligas galima įtarti atlikus ir paprasčiausią kraujo tyrimą. Esant kepenų uždegimui, padidėja fermentų skaičius. Įtarimą apie kepenų būklę patvirtina ultragarsinis kepenų standumo ir suriebėjimo tyrimas, echoskopija. Esant neaiškiems atvejams, pasitelkiama ir biopsija“, – pasakoja gydytoja.
Priklausomai nuo rizikos, gydytojas gali siūlyti atlikti kepenų fermentų tyrimus, echoskopiją ar elastografiją (kepenų standumo tyrimą). Biopsija lieka diagnostikos standartas sudėtingais atvejais.
Gydymas ir prevencija
„Multidisciplininis gydymas kovoje su kepenų ligomis atveria naujas galimybes, gydant gretutines patologijas, racionaliai vartojant vaistus, kreipiantis į dietologą bei koreguojant mitybą ir gyvenseną. Lėtinės kepenų ligos yra klastingos ir gąsdinančios. O paskutiniu metu tendencijos rodo, kad sergamumas nealkoholine suriebėjusių kepenų liga didėja, kyla grėsmė, kad greitai kepenų cirozės pagrindine priežastimi taps būtent ši liga.“, – dalijasi ji.
„Šie vaistiniai preparatai yra sukurti tam, kad padėtų atsinaujinti kepenų ląstelių membranai ir kepenų ląstelėms. Nors kepenų suriebėjimo sumažinti nepavyks, tačiau esant kepenų uždegimui, nykstant ląstelėms, šie preparatai kepenų regeneracijai padeda. Šiuo metu visame pasaulyje atliekama labai daug mokslinių tyrimų, nes sergamumas didėja, todėl intensyviai ieškoma efektyviausio gydymo“, – atskleidžia pašnekovė.
Pagrindinė prevencija – sveika mityba, reguliari fizinė veikla, kūno svorio korekcija, alkoholio ir perdėto vaistų vartojimo vengimas bei ankstyva diagnostika. Reguliarūs tyrimai ir gydytojo konsultacija svarbūs ypač rizikos grupėms.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.