Gimdos kaklelio vėžys vis dar išlieka reikšminga sveikatos problema, tačiau ankstyvųjų stadijų atpažinimas ir gydymas ženkliai pagerina galimybes išgyventi ir išsaugoti vaisingumą. Lietuvoje, pagal ilgalaikes tendencijas, kasmet diagnozuojama maždaug 400–600 moterų, o daugiausia atvejų nustatoma 35–44 metų amžiaus grupėje. Tai – moterų amžius, kai daugelis planuoja arba turi šeimas, todėl ankstyva diagnostika yra itin svarbi.
Kas didina riziką ir kaip užkirsti kelią
Pagrindinis rizikos veiksnys yra žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Užsikrėtusį organizmą daugeliu atvejų pavyksta išvalyti savaime, tačiau maždaug 10 % užsikrėtusių infekcija išlieka ilgai ir tai didina riziką vystytis ikivėžiniams pakitimams ar vėžiui. Rizika auga ir esant keliems tuo pačiu metu aptiktiems ŽPV tipams arba jei užsikrėtimas kartojasi; apie 20 % lytiškai aktyvių moterų per metus gali vėl susidurti su infekcija.
Profilaktika apima bazinius veiksmus: skiepijimą ir reguliarias patikras. Vakcina prieš ŽPV, jei skiepyjama prieš pradėjus lytinį gyvenimą, yra itin veiksminga – pagal turimus duomenis, beveik 100 % apsauga nuo vakcinos sudėtyje esančių virusų tipų. Skiepijimas rekomenduojamas mergaitėms nuo 9 iki 14 metų (2 dozės), vyresnėms reikalingos 3 dozės. Skiepyti galima ir vėliau, tačiau veiksmingumas mažėja. Vakcina taip pat rekomenduojama berniukams ir vyrams, siekiant sumažinti kitų su ŽPV susijusių vėžių riziką.
Patikros programa, diagnostika ir gydymo taktikos
Patikros programos tikslas – aptikti ikivėžinius pakitimus anksčiau, nei jie taps invaziniu vėžiu. Pažeistos ląstelės nebūtinai reiškia vėžį; jas vertiname tolimesniais tyrimais: kolposkopija ir biopsija padeda nustatyti pakitimų pobūdį ir ryškumą. Sprendimas dėl gydymo priimamas individualiai, atsižvelgiant į moters amžių, pokyčių laipsnį, gimdymų istoriją ir plėtros riziką. Gydytojas kartu su paciente aptaria visus „už“ ir „prieš“.
Ryškūs ikivėžiniai pakitimai dažnai gydomi operaciniu būdu – atliekama pažeistos zonos ekscizija.
Jei pakitimai silpnesni, juos galima stebėti periodiškai. Vaistų, kurie leistų išvengti chirurginės intervencijos universaliai, nėra, tačiau rinkoje atsiranda papildomų priemonių: tam tikri geliai gali padėti atstatyti gimdos kaklelio epitelį, subalansuoti makšties mikroflorą ir skatinti vietinį imuninį atsaką, kas tam tikrais atvejais pagreitina ŽPV išnykimą.
Išgyvenamumas ir specialios situacijos
Penkių metų išgyvenamumas stipriai priklauso nuo ligos stadijos: ankstyvose stadijose jis siekia 80–95 % ir daugiau, o pažengusiose IV stadijos ligose – apie 20 %. Ypač sudėtingos situacijos kyla, kai vėžys diagnozuojamas nėštumo metu: sprendimai priimami daugiadalykės komandos, atsižvelgiant į motinos ir vaisiaus gyvenimo kokybę bei gydymo galimybes. Tokiais atvejais informacija, prognazė ir šeimos sprendimas yra esminiai.
Geriausia apsauga – prevencija: skiepai prieš ŽPV, reguliarus patikrinimas pagal patikros programą ir atidesnis požiūris į savo sveikatą. Patikros programa leidžia rasti pakitimus anksti ir dažnai išgydyti juos be pacientės vaisingumo praradimo.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.