Bipolinis sutrikimas yra sudėtinga ir klastinga psichikos liga, kurios simptomai kartais slepiasi po šiuolaikinio gyvenimo reikalavimais palaikomomis kaukėmis – tarp jų ir perfekcionizmu. Aktoriaus Marius Repšio atvirumas apie savo patirtis padeda suprasti, kaip aukštos profesinės ambicijos ir nuolatinis tobulumo siekis gali užgožti tikruosius ligos požymius ir atitolinti kreipimąsi pagalbos.
Ką reiškia bipolarinis sutrikimas?
Bipolinis sutrikimas pasižymi dideliais nuotaikos svyravimais: intensyviais pakilimais (maniakinėmis fazėmis), kurioms būdingas padidėjęs aktyvumas, miego poreikio sumažėjimas, impulsyvumas ir kartais klaidingos didybės jausmas, bei giliais nuopuoliais (depresinėmis fazėmis) su prasta nuotaika, energijos stoka ir savižudybinėmis mintimis. M. Repšys tai iliustruoja atvirai: „Pakilimuose aš turėjau tiek energijos, kaip urano ar plutono branduolys, ji liejosi per kraštus, aš dalyvaudavau visur, galėdavau beveik nemiegoti, buvau energingas, o tuomet staiga viskas lūždavo – aš tai nurašydavau nuovargiui, kažkokiai nesėkmei“.
Perfekcionizmas kaip pavojinga priedanga
Perfekcionizmas dažnai vertinamas kaip teigiamas bruožas, tačiau M. Repšys pabrėžia, kad tai gali tapti psichinės sveikatos priešų palydovu. „Manau, kad tai priklauso nuo to, kaip tu gali sau atleisti klaidas. Tu padarei klaidą, kaip tu į ją reaguoji ir kaip sau atleidi. Jei negali sau atleisti – tai jau perfekcionizmas, tai jau yda. Anksčiau, jei nesuvaidindavau spektaklio taip, kaip norėjau, imdavau depresuoti.“ Tokia vidinė įtampa slopina pagalbos paiešką ir kuria iliuziją, kad viskas kontroliuojama – nors iš tikrųjų žmogus gali prarasti ryšį su realybe.
Kaip atpažinti ir ką daryti?
Svarbu stebėti elgesio pokyčius: staigūs energijos pliūpsniai, bekontakčiai sprendimai, nereguliarus miego režimas ar priešingai – gilios, ilgos depresijos. „Bipolinis sutrikimas yra be galo klastingas. Vieną dieną atrodo, kad tu turi begalę energijos, gali kalnus griaut, knygą parašyt ir visa kita, o kitą dieną jautiesi taip, lyg nieko nebegalėtum.
Ir per tą depresyvų laikotarpį gali lyst labai baisios mintys apie savižudybę, gali lydėt haliucinacijos. Daug procentų bipolikų tiesiog nusižudo.“ Reakcija į bet kokius užuominas apie savižudybę turi būti nedelsianti: kalbėkite, klausykite, kreipkitės į medikus arba skubios pagalbos tarnybas.
Artimiesiems svarbu suprasti, kad sergantysis gali „vaidinti“ normalų funkcionavimą. Kaip sako M. Repšys: „Bipolakai labai gerai vaidina – kai jam depresija, jis niekuomet to neparodys. Man teko vaidint krūvą spektaklių visiškai baisioje padėtyje – žiūrovams ir kolegoms to neparodai, o pats tupi užkulisiuose ir galvoji tik apie tai, kaip pasitraukt.“ Todėl nuolatinis stebėjimas, empatija ir laiku imtasi veiksmų gali išgelbėti gyvybes.
Gydymas paprastai apima medikamentus, psichoterapiją ir gyvenimo būdo pokyčius: reguliarus miegas, saikingas vartojimas, streso valdymas, fizinis aktyvumas ir sveika mityba. Svarbu mokytis atleisti sau klaidas ir mažinti perfekcionizmo spaudimą: tai – tiek prevencinė, tiek gydomoji priemonė.
Atvira patirtis ir viešas kalbėjimas apie psichikos ligas mažina stigmas ir skatina laiku ieškoti pagalbos. Jei įtariate bipolinį sutrikimą sau ar artimajam, kreipkitės į specialistus – ankstyva diagnozė ir tinkamas gydymas ženkliai gerina gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.