Geležis yra vienas iš pagrindinių organizmui reikalingų mineralų. Ji yra būtina hemoglobino gamybai ir deguonies transportavimui kraujyje, dalyvauja ląstelių vystymesi, hormonų sintezėje bei audinių atsistatyme. Dėl to jos stoka gali paveikti energijos lygį, kognityvines funkcijas ir bendrą organizmo atsparumą.
Simptomai
Geležies trūkumas dažnai prasideda nežymiai: žmogus gali jausti nuovargį, bendrą silpnumą ar sumažėjusį darbingumą. Kai trūkumas progresuoja iki anemijos, gali pasireikšti ryškesni požymiai: galvos svaigimas, dusulys fizinio krūvio metu, širdies plakimo pagreitėjimas, problemos su koncentracija. Taip pat dažni fiziniai požymiai – blyški oda, šaltos rankos ir pėdos, nagų trapumas, lūpų kampučių skilinėjimas, plaukų slinkimas ar liežuvio uždegimas. Kai kuriems žmonėms atsiranda ir neįprastas potraukis nevalgomiems daiktams (pica, žemė), vadinamas pica.
Priežastys
Dažniausios geležies trūkumo priežastys yra nepakankama mityba, prasta pasisavinimo funkcija, ilgalaikis arba gausus kraujo netekimas bei tam tikros lėtinės ligos. Mityboje geležies šaltiniai – mėsa, žuvis, ankštiniai, tamsiai žalios lapinės daržovės ir praturtinti grūdai. Tačiau net valgant geležies turinčius produktus, tam tikros būklės (pvz., uždegiminės žarnyno ligos, skrandžio chirurgija) ar medikamentai gali trukdyti jos pasisavinimui. Kraujavimas iš virškinimo trakto, gausios menstruacijos ar dažna donorystė taip pat gali išsekti organizmo geležies atsargas.
Diagnozė ir gydymas
Gydytojas diagnozę paprastai patvirtina kraujo tyrimais: bendru kraujo tyrimu įvertinamas hemoglobinas ir raudonųjų kraujo kūnelių rodikliai, o geležies atsargas parodo feritino ir seruminio geležies tyrimai. Jei įtariamas vidinis kraujavimas, gali būti atliekami papildomi tyrimai, tokie kaip išmatų tyrimas dėl paslėpto kraujavimo, endoskopija ar kolonoskopija.
Gydymas priklauso nuo priežasties ir sunkumo: lengviems atvejams pakanka mitybos korekcijos ir maisto papildų, dažniau skiriami geležies preparatai tablečių pavidalu.
Esant malabsorbcijai arba sunkiam kraujo netekimui, geležis gali būti vartojama į veną, o itin sunkiuosiu atveju – reikalinga kraujo perpylimo procedūra. Gydytojas taip pat sprendžia, ar reikalinga operacija, jei nustatomas kraujavimą sukeliančios priežastys.
Prevencija ir praktiniai patarimai
Siekiant išvengti geležies trūkumo, svarbu įtraukti į mitybą gerai pasisavinamą geležį: raudoną mėsą, liesą paukštieną, žuvį, ankštines daržoves ir praturtintus grūdus. Geležies pasisavinimą gerina vitaminas C, todėl valgyti kartu citrusinius vaisius ar papriką – patartina. Kava ir arbata prie valgymo gali sumažinti geležies įsisavinimą, todėl jų vertėtų vengti valgio metu. Jei gydytojas paskiria geležies preparatus, juos paprastai reikėtų vartoti pagal rekomendacijas – dažnai tuščiu skrandžiu, bet tai gali sukelti virškinimo šalutinius reiškinius, tokius kaip vidurių užkietėjimas; tuo atveju verta aptarti alternatyvas su gydytoju.
Ypač rizikos grupėms – nėščiosioms, kūdikiams, vaikams ir moterims su gausiomis mėnesinėmis – verta stebėti geležies kiekį ir profilaktiškai aptarti papildų poreikį su gydytoju. Pastebėjus minėtus simptomus, reikėtų kreiptis į gydytoją dėl paprasto kraujo tyrimo ir tolimesnės konsultacijos.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.