Lietuvos gyventojų dantų būklė ekspertų vertinimu išlieka prasta, o ypač susirūpinimą kelia vaikų ėduonies rodikliai. Remdamiesi odontologės Rūtos Zykutės komentarais, aptarkime, kodėl daugelis dantų problemų kyla ne iš genetikos, o iš kasdienių įpročių, ir ką tėvai bei suaugusieji gali padaryti, kad pagerintų burnos sveikatą.
Svarbiausia – paciento sąmoningumas
Odontologė akcentuoja, kad burnos sveikata nėra atskiras darinys: ji susijusi su bendra organizmo būkle, todėl priežiūra turi būti nuosekli ir visapusiška. „Reikia ją plėsti, reikia apie ją kalbėti tūkstantį kartų, daryti tai mokyklose, pasitelkiant informacines technologijas. Ne tik odontologas, bet ir bendrosios praktikos gydytojas turi nuolat priminti šią problemą. O ypač LOR (otorinolaringologas) gydytojas, kuris žiūrėdamas į gerklę mato, kiek yra sugedusių dantų. Juk tas bakterinis fonas yra bendras. Žiūrėdamas į dantis negali taip siaurai ir išskirtinai žiūrėti tik į juos. Nuo pat to momento, kai jis užeina pro duris turi pacientą matyti panoramiškai”, – tikina R. Zykutė.
Tai reiškia, kad burnos higienos žinios turi būti skleidžiamos ne tik odontologijos kabinetuose, bet ir šeimos gydytojų, pediatrų bei mokyklų priemonėmis. Paciento sąmoningumo stiprinimas padeda užkirsti kelią problemoms anksčiau, nei jos taps rimtos ir brangiai gydomos.
Burnos sveikata prasideda dar nėštumo metu
Odontologė primena, kad burnos ir žandikaulio vystymasis prasideda įsčiose. „Burnos sveikata prasideda vaikui dar esant įsčiose. Pirmame trimestre formuojasi visos veido ir žandikaulio struktūros, šešta ir dvylikta savaitės yra labai svarbios šių struktūrų vystymuisi ir jeigu tame laikotarpyje moteris turi bakterinių, virusinių susirgimų, vartoja nikotiną, alkoholį ar negauna tam tikrų medžiagų, visa tai turi didžiulę įtaką”, – aiškina specialistė.
Todėl nėščių moterų mitybos ir gyvenimo būdo optimizavimas yra investicija į vaiko sveikatą.
Vėliau kūdikio mityba ir čiulpimo įpročiai formuoja žandikaulio raidą — natūralus maitinimas krūtimi skatina taisyklingą kramtymą ir žandikaulio augimą, o ilgas čiulpimas iš buteliuko ar piršto gali prisegti neteisingus raumenų įpročius.
Žalingi įpročiai įgyjami, ne paveldimi
Dažnai tėvai kaltina paveldimumą, tačiau daug žalingų įpročių susiformuoja dėl aplinkos ir kasdienės praktikos. „Žinoma, tam tikros patologijos yra paveldimos, tačiau daugelis tikrai ne. Pagrindinis žalingas įprotis, mano manymu, yra kvėpavimas pro burną. Vaikas turi kvėpuoti pro nosį, o jei negali to daryti, su nosimi kažkas yra ne taip, ji užkimšta. Reikia atlaisvinti kelią kvėpuoti pro nosį, tuomet vaikas uždarys burną, – teigia R. Zykutė ir priduria, jog tokiu atveju pražiotą burną reikia tiesiog užverti ir daryti tai pastoviai.
Nuolatinis kvėpavimas per burną, netaisyklinga laikysena miegant, ilgalaikis čiulpimas ar netinkama mityba — visa tai keičia veido ir žandikaulio augimą. Svarbu pastebėti ankstyvus požymius ir kreiptis į specialistus: profilaktika dažnai yra pigesnė ir veiksmingesnė nei gydymas vėliau.
Griežiate dantimis? Ką daryti
Griežimas dantimis dažnai yra streso reakcija. „Tai yra natūrali organizmo reakcija į stresą. Taip gydosi mūsų nervų sistema, kai mes miegame… Griežimas dantimis yra jo gydymas, nuraminimas”, – paaiškina R. Zykutė. Vietoje nereikalingo sureikšminimo, svarbu vertinti priežastis: streso valdymas, gyvenimo ritmo korekcija ir, esant būtinybei, naktinės kapas gali apsaugoti dantų audinius.
Iš praktinės pusės: reguliari burnos higiena, periodinės profesionalios apnašų šalinimo procedūros, vaikų mitybos korekcija ir ankstyva ortodontinė priežiūra sumažina ėduonies ir ortodontinių problemų riziką. Stebėkite įpročius, reaguokite į pakitimus ir ieškokite specialisto patarimų — tai leis išsaugoti dantis ilgam.
Trumpai: daugeliu atvejų dantų problemos kyla dėl kasdienių įpročių, o ne likimo ar vien genetikos. Prevencija, išsilavinimas ir ankstyva intervencija yra raktas į geresnę burnos sveikatą visai šeimai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.