Druskos vartojimas – viena iš priežasčių, lemiančių padidėjusį kraujo spaudimą ir didesnę širdies bei kraujagyslių ligų riziką. „Nuo padidėjusio [kraujo spaudimo] kenčia 40 proc. pasaulio žmonių. Šį sutrikimą reikėtų pradėti gydyti ne vaistais, bet keičiant gyvenimo būdą, mažiau vartojant druskos“, – konferencijoje „Sveikata visose politikose“ akcentavo prof. dr. Marius Miglinas. Tai yra esminė žinia visuomenei: gydymas turi prasidėti nuo prevencijos ir mitybos pokyčių.
Kiek druskos saugu suvartoti per dieną?
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja saikingą natrio vartojimą ir siūlo riboti druskos suvartojimą iki mažiau nei 5 g per dieną (apie 2000 mg natrio). Prof. Marius Miglinas primena skaičius ir aiškumą: „Natrio per dieną galima suvartoti 2 g. Vienas gramas natrio – 2,5 g druskos.“ Tai padeda suprasti skirtumą tarp natrio ir druskos etiketėse bei apskaičiuoti realų suvartojimą. Žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, inkstų ligomis ar hipertenzija, taip pat vyresnio amžiaus asmenims, rekomenduojami dar mažesni kiekiai.
Kaip tiksliai nustatyti suvartojimą?
Tiksliausias natrio suvartojimo matavimo būdas yra visos paros šlapimo surinkimas ir analizė. Išsamiems mokslo tyrimams tai suteikia patikimą duomenų pagrindą, tačiau tokie tyrimai yra brangūs ir reikalauja logistinės priežiūros. Prof. Miglinas atkreipia dėmesį į praktinius trūkumus šalyje: „Tai mūsų pirmas uždavinys, siekiant mažinti druskos vartojimą“, – pabrėžia prof. Marius Miglinas. Be šalies masto tyrimų, sunku tiksliai įvertinti, kiek druskos išties suvartoja gyventojai.
Sveikatos grėsmės ir pagrindiniai šaltiniai
Per didelis druskos kiekis siejamas ne tik su hipertenzija ir širdies ligomis, bet ir su padidėjusia skrandžio vėžio rizika, osteoporoze, inkstų sutrikimais bei nutukimu. Svarbu žinoti, kad dauguma suvartojamos druskos yra ne pridėta prie stalo, o jau esančioje perdirbtuose produktuose: „Apie 75-80 proc. druskos jau yra paruoštuose produktuose“, – įspėja medikas. Duona, rūkyti ar sūdyti mėsos gaminiai, sūriai ir greitai paruošiami patiekalai dažnai būna reikšmingi natrio šaltiniai.
Kas veikia geriau: reguliavimo priemonės ir vartotojo pasirinkimas
Tarptautinės iniciatyvos rodo, kad sisteminės priemonės duoda rezultatų: Suomija sumažino druskos suvartojimą ir fiksavo mažėjantį mirtingumą nuo insulto bei koronarinės širdies ligos. Jungtinė Karalystė ragina gamintojus mažinti druskos kiekį ir diegia ženklinimo schemas, kurios padeda vartotojams rinktis sveikiau. Tačiau yra ir kliūčių – vartotojai kartais klaidinami žymėjimu, kai nurodomas natrio, o ne druskos kiekis, taip pat pramonė turi finansinį interesą naudoti druską. Kaip įspėja profesorius: „Per didelis druskos kiekis apdorotame ir perdirbtame maiste atneša pelno pramonei, tačiau jokios naudos sveikatai neduoda”.
Keičiant mitybos įpročius svarbu pradėti nuo paprastų žingsnių: matuoti kraujo spaudimą, rinktis mažiau perdirbtus produktus, skaityti etiketes ir palaipsniui mažinti pridėtos druskos kiekį namuose. Tokie pokyčiai sutaupo gyvenimo ir mažina ligų naštą visuomenei.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.