Daugiau nei pusė rūkančiųjų Lietuvoje (59 proc.) teigia, kad norėtų mesti rūkyti, tačiau dauguma susiduria su rimtomis kliūtimis. Pagrindinės priežastys – įpročiai, valios stoka, stresas ir kitų žmonių įtaka. Apklausos duomenys rodo, kad 62 proc. nurodo rūkymą kaip susiformavusį įprotį, 56 proc. jaučiasi stokojantys valios, 33 proc. mano, kad rūkymas padeda įveikti stresą, o 17 proc. įvardija kitų įtaką ar baimę priaugti svorio.
Kodėl mesti sunku?
Rūkymo sunkumą lemia tiek fizinė, tiek psichologinė priklausomybė, kuri dažnai veikia kartu. Nikotinas sukelia stiprų potraukį – jis patenka į smegenis per kelias sekundes ir trumpam sukelia malonumo arba nerimo sumažėjimo pojūtį. Toks greitas „atlygis“ skatina kartoti elgesį, todėl rūkoma vėl ir vėl. Kelias valandas negaunant nikotino, atsiranda susikaupimo problemos, padidėjęs apetitas ir bendras diskomfortas; metant rūkyti šie simptomai gali tęstis ir kurį laiką trikdyti kasdienybę.
Be fiziologinių procesų, rūkymo įprotis dažnai susijęs su ritualais ir situaciniais ženklais. „Kalbant apie psichologinę priklausomybę, rūkymo procesas kuria savotiškus [ritualus] ar refleksines būsenas, pavyzdžiui, noras vos atsibudus užsidegti cigaretę”, – paaiškina J. Hilbigas. Šie ritualai susieti su tam tikromis situacijomis – po valgio, per pertrauką darbe, susitikimuose su draugais – tad ir noras rūkyti atsinaujina konkrečiose aplinkose.
Kaip pastebi specialistas: “Šios priklausomybės ne ką lengviau atsisakyti nei azartinių lošimų ar alkoholio”, – sako IPS klinikos psichiatras-psichoterapeutas Jan Hilbig. Tai pabrėžia, kad rūkymo nutraukimas reikalauja tiek elgesio pakeitimo, tiek psichologinės paramos.
Kaip padėti sau mesti?
Metant rūkyti svarbu suprasti, kad valia yra tik viena iš priemonių. „Įsivaizduojame, kad žmogus turi ribotą valios „kiekį”, kuris gali išsekti, tačiau tai nėra moksliškai pagrįsta. Mūsų įpročiai formuojasi ir keičiasi, kai išmokstame valdyti jausmus, prieštaringus norus, todėl rūkymo trumpalaikes pasekmes suvaldyti galime.
Atradus būdus, kaip sušvelninti nikotino atsisakymo laikotarpį, be jo galime gyventi labai laisvai”, – įsitikinęs J. Hilbigas. Praktiniai žingsniai apima aplinkos pertvarkymą (nebeturėti cigarečių matomoje vietoje), išankstinį planavimą, kaip elgtis su pagundomis, ir alternatyvių veiklų paiešką stresui malšinti.
Psichoterapijos formos padeda išmokti valdyti nerimą ir pakeisti įpročius, o šeimos ir draugų palaikymas žymiai padidina sėkmės tikimybę. „Rūkymo priklausomybė turi bendrų bruožų su alkoholio, lošimų ar net apsipirkinėjimo priklausomybėmis”, – tikina psichiatras-psichoterapeutas. Be to, yra ir medikamentinių priemonių: „Medikamentinės gydymo priemonės taip pat naudingos ir moksliškai pagrįstos”, – sako J. Hilbigas. Vienos priemonės mažina nutraukimo simptomus, kitos slopina nikotino teigiamą poveikį, taip mažindamos recidyvų malonumą.
Sėkmingas metimas duoda aiškią naudą: geresnę savijautą, sumažėjusias su rūkymu susijusias sveikatos rizikas ir finansinę naudą. Nors procesas gali būti sudėtingas, tinkama parama ir priemonės padeda žymiai padidinti tikimybę, kad gyvenimas be cigaretės taps nuolatine realybe.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.