Vasaros sezonas lemia didesnį susirgimų legionelioze skaičių Europoje. Šilti orai ir intensyvesnis vandens naudojimas sudaro prielaidas, kad _Legionella_ bakterijos gali daugintis vandens sistemose, ypač jei jos nėra tinkamai prižiūrimos. Dėl to svarbu ne tik žinoti, kaip infekcija plinta, bet ir kokių paprastų priemonių imtis, kad apsisaugotume patys ir apsaugotume labiau pažeidžiamus šeimos narius ar kaimynus daugiaaukščiuose namuose.
Kaip užsikrečiama?
Legioneliozė – _Legionella_ bakterijų sukeliama liga. Ji gali pasireikšti dviem formomis: legionierių liga, kuriai būdingas plaučių uždegimas, ir Pontiako karštlige – lengvesne ūmine kvėpavimo takų liga, nesukeliančia plaučių uždegimo. Europoje dažniausiai legioneliozę sukelia _Legionella pneumophila_ bakterijos.
„Žmonės legionelioze gali užsikrėsti įkvėpę _Legionella_ bakterijomis užteršto aerozolio – smulkių vandens lašelių, susidarančių naudojantis dušais, sūkurinėmis voniomis, fontanais, vandens purškimo įrenginiais ar kitomis vandens sistemomis. Svarbu žinoti, kad legioneliozė neplinta geriant vandenį ir nėra perduodama nuo žmogaus žmogui. Nors susirgti gali kiekvienas, didžiausia rizika kyla vyresnio amžiaus žmonėms, rūkantiems asmenims, sergantiesiems lėtinėmis ligomis ar turintiems nusilpusį imunitetą“, – sako NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Simona Žukauskaitė-Šarapajevienė.
Svarbu atpažinti simptomus: karščiavimas, kosulys, dusulys, raumenų skausmai ir bendras silpnumas. Jei pasireiškia stiprūs kvėpavimo sutrikimai ar aukšta temperatūra, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją. Laiku suteiktas gydymas antibiotikais dažnai būna veiksmingas prieš legionierių ligą.
Pagrindinės legioneliozės prevencijos priemonės
Vandens temperatūra ir sistemos priežiūra yra kertiniai prevencijos elementai. Karštas vanduo turi būti pakankamai karštas, kad mažintų bakterijų dauginimąsi, o šaltas – pakankamai vėsus. Daugiabučiuose pastatuose už karšto vandens tiekimą ir temperatūrą paprastai atsako pastatų administratoriai ar aptarnavimo įmonės; individualių namų savininkai turi rūpintis boilerių ir šildymo įrenginių palaikymu pagal gamintojo instrukcijas.
„Po ilgesnės vandens naudojimo pertraukos, pavyzdžiui, grįžus po dviejų savaičių ar ilgiau trukusių atostogų, rekomenduojama iš visų čiaupų ir dušo galvučių bent 5 minutes stipria srove nuleisti tiek karštą, tiek šaltą vandenį ir tik tuomet juo naudotis. Tai paprasta, tačiau veiksminga priemonė, padedanti sumažinti riziką susidurti su užsistovėjusiu ir galimai užterštu vandeniu“, – primena NVSC atstovė.
Be temperatūros kontrolės, svarbu reguliariai valyti ir nukalkinti dušų galvutes, čiaupus bei kitus vandens išleidimo taškus. Nuosėdos, rūdys ir kalkės sudaro aplinką bakterijų kaupimuisi. Boilerius ir kitas technines sistemas tikrinkite pagal gamintojo nurodymus ir, jei reikia, pasitelkite specialistus. Taip pat rekomenduojama neleisti vandeniui ilgai stovėti vamzdynuose: tai aktualu ne tik daugiabučiuose, bet ir atostogų metu paliktuose vasarnamiuose.
Statistika rodo, kad didžiausia rizika tenka vyresnio amžiaus žmonėms; tačiau prevencijos priemonės tinka visiems. Atsakingas požiūris į vandens sistemas ir paprastos kasdienės procedūros ženkliai sumažina infekcijos riziką ir užtikrina saugesnę vasarą tiek namuose, tiek viešose erdvėse.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.