Apie 90 proc. žmonių per savo gyvenimą patiria hemorojaus simptomų – pasirodo kraujas tuštinimosi metu, juntamas diskomfortas ar skausmas. Tokie požymiai dažnai kelia nerimą, nes kraujavimas būdingas ir hemorojui, ir tiesiosios žarnos vėžiui. Svarbiausia – nenustoti stebėti simptomų ir, esant abejonėms, kreiptis į gydytoją.
Kada kraujavimas yra mažiau tikėtinas hemorojus?
Daugelis pacientų pastebėję kraują tuštinimosi metu išsigąsta dėl piktybinio naviko žarnyne, nes tai yra ir hemorojaus, ir tiesiosios žarnos vėžio simptomas. Kuri tai liga – savarankiškai atskirti sudėtinga, tačiau iš pradžių panikuoti nereikėtų. Svarbiausia – atidžiai stebėti savo ligos eigą”, – teigia dr. S. Švagždys. Reikėtų atkreipti dėmesį į kraujavimo pobūdį: šviesiai raudonas kraujas ant popieriaus arba ant išmatų paviršiaus dažniau rodo apatines žarnas ar tiesiąją žarną (hemorojus, išplėštą odos įplyšimą), o tamsesnės spalvos ar suodinas kraujas (melena) gali signalizuoti aukštesnės lokalizacijos kraujavimą. Taip pat rizikos požymiai, kuriuos verta vertinti rimčiau: kraujavimo išliekančios trukmė (daugiau nei mėnesį), nuolatinis skausmas, pakitęs išmatų bruožas ar pliurimas, nepaliaujamas noras tuštintis be rezultato arba nepaaiškinamas svorio netekimas.
Ūminis ir lėtinis hemorojus
„Ūminis hemorojus atsiranda greitai, bet ir praeina greitai – per 2-3 savaites. Tuo tarpu lėtinio hemorojaus simptomai vystosi palaipsniui, jie vis pasikartoja metai iš metų. Jeigu jaučiami simptomai pradeda kenkti jūsų gyvenimo kokybei ir norisi tai pakeisti, vertėtų kreiptis į gydytoją”, – sako S. Švagždys. Ūminės formos gali reikalauti skubios pagalbos, jei atsiranda intensyvus skausmas ar didelis kraujavimas. Lėtinis hemorojus dažniau nusibrėžia pasikartojančiais nemaloniais požymiais, kuriuos galima valdyti gyvenimo būdo pakeitimais arba medicininiu gydymu.
Gyvenimo būdo vaidmuo ir prevencija
„Lygiai taip pat, neturint genetinio polinkio, jei niekas iš artimųjų šia liga nesirgo, hemoroidiniai mazgai gali išaugti iki tokio dydžio, kad sukels itin nemalonius ligos simptomus.
Tai gali atsitikti dėl įvairių priežasčių: sunkaus fizinio darbo, svorių kilnojimo, netinkamos mitybos, alkoholio vartojimo, užkietėjus viduriams stanginantis tuštinimosi metu arba ilgai sėdint ant klozeto”, – paaiškina gydytojas. Prevencijai svarbu: pakankamai skaidulų turinti mityba, gausus skysčių vartojimas, vengimas intensyvaus stanginimosi ir ilgo sėdėjimo ant tualeto, taip pat svorio valdymas ir alkoholio ribojimas.
„Išvengti hemorojaus ir pagerinti gyvenimo kokybę padeda fizinis aktyvumas. Kai kojos dirba, kraujotaka stiprėja ir suaktyvėja dubens srityje, o tai naudinga hemorojaus prevencijai”, – judėjimo naudą paaiškina dr. S. Švagždys. Net paprasti pratimai: vaikščiojimas, dviračio mynimas, plaukimas ar periodiškas sėdmenų sutraukimas sėdint – prisideda prie geresnės kraujotakos ir mažina riziką.
Jeigu kraujavimas neišnyksta per kelias savaites arba atsiranda minėti raudoni signalai (pokyčiai tuštinimosi įpročiuose, svorio kritimas, nuolatinis skausmas), reikėtų kreiptis į gydytoją. Gydytojas atliks apžiūrą, anoskopiją ar rekomenduos kolonoskopiją, kad būtų atmesti piktybiniai pakitimai ir parinktas tinkamiausias gydymas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.