Pastarųjų metų metaanalizės ir epidemiologiniai tyrimai vėl atkreipė dėmesį į perdirbtų mėsos gaminių – tokių kaip kiaulienos kumpis, saliamis ar dešrainiai – galimą ryšį su vėžio rizika. Leidinyje „International Journal of Cancer Research“ apibendrinti duomenys iš 15 ankstesnių tyrimų, kuriuose dalyvavo apie 1,2 mln. moterų, parodė, kad žmonėms, suvartojantiems daugiausia perdirbtų mėsos produktų (apie 25–30 g per dieną), krūties vėžio rizika buvo maždaug 9 proc. didesnė, palyginti su tais, kurių suvartojimas sudarė 2–5 g per dieną.
Tyrimų išvados ir kontrastai
Nors šie rezultatai kelia susirūpinimą, svarbu atminti, kad ne visi tyrimai pateikė tokius pačius duomenis. Pavyzdžiui, 2015 m. Pasaulio sveikatos organizacijos inicijuoti tyrimai nurodė stipresnį ryšį tarp perdirbtos mėsos ir storosios žarnos vėžio, tačiau neparodė aiškaus poveikio krūties vėžiui. Skirtumai tarp tyrimų gali kilti dėl skirtingų metodikų, imčių dydžių, gyventojų mitybos įpročių ir kitų veiksnių.
Tyrimų ribotumai ir interpretacija
Reikėtų atkreipti dėmesį į kelis metodologinius apribojimus. Metaanalizėje trūko duomenų apie tarpusavyje vidutinius suvartojimo lygius (pvz., 10–15 g per dieną), tad informacija apie saugias ar rizikingas ribas nėra pakankamai tiksli. Be to, daug tyrimų remiasi respondentų prisiminimais apie ankstesnę mitybą, o toks retrospektyvus duomenų rinkimas gali turėti klaidų.
Mėsos tyrimų ekspertai taip pat pabrėžia, kad statistiškai reikšmingas 9 proc. padidėjimas gali būti mažo dydžio signalas ir ne visuomet reiškia stiprų priežastinį ryšį. „Jei sugalvočiau, kaip tai pastebėti, skatinčiau tokio pobūdžio tyrimus. Nežinau, ar tai išsprendžiama problema“, – apie sudėtingus stebėjimus sakė kritiškas mokslininkas, citatas paliekame nepakitusias.
Kas gali leisti susidaryti išsamesnį vaizdą?
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad mitybos poveikis vėžio rizikai nebūtinai priklauso tik nuo vieno produkto. Maryam Farvid ir kiti tyrėjai pastebi, jog mitybos modelis (ląstelienos, vaisių ir daržovių kiekis, bendras raudonos mėsos vartojimas) taip pat veikia riziką, todėl perdirbtos mėsos poveikis gali būti susijęs su kitais gyvenimo būdo veiksniais.
Praktiniai patarimai
Nors duomenys nėra absoliutūs, specialistės rekomendacija aiški: valgyti perdirbtos mėsos atsargiai ir saikingai. „Rekomenduojama valgyt daugiau augalinės kilmės maisto, mažiau raudonos mėsos ir perdirbtų mėsos gaminių”, – sakė M. McCullough. Maži pokyčiai mityboje – daugiau daržovių, ankštinių, pilno grūdo produktų ir mažiau perdirbtų užkandžių – gali prisidėti prie bendros rizikos mažinimo.
Praktiškai tai reiškia sumažinti perdirbtos mėsos porcijas, rinktis mažiau perdirbtas alternatyvas (pavyzdžiui, šviežia paukštiena ar augaliniai baltymų šaltiniai), skaityti etiketes dėl druskos ir konservantų kiekio bei valgyti įvairų, subalansuotą maistą.
Galutinė išvada: nėra priežasties skelbti paniką dėl vienos rūšies maisto, bet atsargumas ir mitybos įpročių korekcijos yra pagrįstos. Tolimesni ilgesni, gerai kontroliuojami tyrimai padės tiksliau nustatyti rizikos ribas ir identifikuoti kenksmingiausius gaminius.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.