Po miokardo infarkto išrašymas iš ligoninės dažnai suvokiamas kaip sunkiausio etapo pabaiga, tačiau tai iš tiesų tik pradžia ilgesnio atsigavimo proceso. Pasak kardiologinės reabilitacijos specialistės Kristinos Kazlauskienės, sėkmingam grįžimui į kasdienį gyvenimą būtinas nuoseklus gyvenimo būdo keitimas, o ne vien medikamentai ar poilsis.
Emociniai ir fiziniai iššūkiai po išrašymo
„Daugelis žmonių jaučia nerimą, mirties baimę, išliekantį silpnumą, dusulį fizinio krūvio metu, padažnėjusį pulsą, nereguliarų arterinį kraujo spaudimą ar jo šuolius. Žmogui tenka keisti gyvenimo būdą, o tai tikrai nėra paprasta“, – sako gydytoja K. Kazlauskienė. Šios būklės gali slopinti motyvaciją judėti ir grįžti į aktyvų gyvenimą, todėl svarbu suprasti, kad jausmai yra normalūs ir juos reikia valdyti kartu su sveikatos priežiūros specialistais.
Kodėl vien vaistų nepakanka
„Dažniausia klaida – nieko nedaryti ir tikėtis, kad viskas savaime susitvarkys. Vaistai ir poilsis labai svarbu, tačiau to neužtenka. Jei žmogus nekeičia gyvenimo būdo, liga dažnai sugrįžta“, – įspėja specialistė. Medikamentai stabilizuoja rizikos veiksnius ir mažina komplikacijų tikimybę, bet širdies ir kraujagyslių sistemos ištvermė priklauso nuo nuolatinio krūvio ir gyvenimo būdo pokyčių.
Kaip saugiai pradėti judėti
Reabilitacijos pradžia turėtų būti prižiūrima: idealu – gydytojo ir kineziterapeuto sudaryta programa arba įtraukimas į kardioreabilitacijos kursus. „Širdies raumuo treniruojamas tik reguliariu darbu“, – pabrėžia ji. Praktikoje tai reiškia pradėti nuo lengvų kasdienių užduočių: trumpų pasivaikščiojimų, lėto dviračio treniruotės ar lengvo plaukimo, palaipsniui didinant trukmę ir intensyvumą.
Rekomenduojami orientyrai – 30–60 minučių aktyvumo bent 3 kartus per savaitę, pradedant nuo trumpesnių sesijų ir stebint savijautą. Vėliau į programą įtraukiami ištvermės ir jėgos pratimai, kurie padeda pagerinti kraujotaką ir raumenų funkciją.
Svarbu mokytis stebėti simptomus: jei atsiranda stiprus krūtinės skausmas, sunkus dusulys, alpimas ar staigus širdies ritmo sutrikimas, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Kitos gyvensenos rekomendacijos
Atsigavimas apima ne tik judėjimą. Rekomenduojama mesti rūkyti, riboti alkoholį, laikytis sveikos mitybos principų (pabrėžiant daržoves, sveikus riebalus ir mažai perdirbtų maisto produktų), kontroliuoti svorį ir aktyviai valdyti stresą per atsipalaidavimo pratimus, psichologinę pagalbą ar palaikymo grupes. Reguliarūs kontroliniai vizitai pas kardiologą, vaistų adherencijos stebėjimas ir kraujospūdžio bei lipidų profilis yra privalomi siekiant ilgalaikės sveikatos.
Pacientams svarbu suprasti, kad reabilitacija – nuoseklus procesas: mažos, bet kasdienės pastangos dažnai duoda didesnę naudą nei retkarčiais atliekamos intensyvios pastangos. Konsultacija su specialistu ir dalyvavimas struktūrizuotoje reabilitacijos programoje ženkliai padidina galimybes sugrįžti į pilnavertį gyvenimą ir sumažinti pasikartojančių komplikacijų riziką.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.