Prieš dvejus metus Floriano Funke ir jo partnerės Thí gyvenimas Vokietijoje atrodė kupinas planų: namai, vestuvės, šeima. Vis dėlto viena rytinė akimirka pakeitė jų kasdienybę — 29-erių moterį ištiko sunkus insultas, po kurio ji pateko į budrios komos būseną. Nuo tada poros kasdienybė persikėlė tarp ligoninės slaugos palatos ir nuotolinio darbo, o šeimos finansai bei emocinė pusiausvyra patiria milžinišką krūvį.
Meilės pradžia ir greitos ateities vizijos
Pora susipažino pažinčių programėlėje „Tinder“ 2020 metų vasarą. Jų pirmasis susirašinėjimas prasidėjo paprastai: „Labas rytas iš Vokietijos”, jai atsakant: „Labas rytas, aš iš Vietnamo. Malonu susipažinti”. Vėliau jie susitiko Tailande, praleido kartu penkias savaites, susilaukė sūnaus ir pradėjo planuoti gyvenimą Vokietijoje. Florianas prisimena Thí kaip smulkutę, juodaplaukę merginą su ryškia šypsena: „Thí yra mano gyvenimo meilė”. Šios prisiminimai stiprina jo pasiryžimą nenuleisti rankų net ir susidūrus su tragedija.
Tragedija: greita kaita ir gydymo etapas
Lemtingą rytą viskas pasikeitė per kelias minutes: moteris negalėjo pajudinti rankos ir nesuskaičiuoti iki trijų. Florianas iškvietė greitąją — ligoninėje jai atliktos gyvybines funkcijas palaikančios procedūros, tracheostomija ir dirbtinė koma. Vėliau medicininis įvertinimas nurodė apalinį sindromą, dar vadinamą budriąja koma. Florianas prisiminė: „Tai buvo paskutinis kartas, kai mačiau jos šypseną. Ji šypsojosi, bet ta šypsena nebebuvo gyva. Ji gulėjo tarsi sustingusi. Tada palūžau”.
Dveji metai budrios komos: kas toliau?
Apalinis sindromas pasižymi tuo, kad pacientas gali rodyti budrumo požymius — atmerkti akis ar turėti refleksinius atsakus — tačiau neturėti sąmoningų reakcijų. Florianas pasakoja, kad Thí kartais reaguoja į buvimą šalia: silpna šypsena ar tylus verkimas, atsipalaidavimas, kai jam glosto jos plaukus. Jis tiki, kad mylimoji jį jaučia: „Kai glostau jos plaukus, ji atsipalaiduoja ir užsimerkia.
Kai atitraukiu ranką – vėl atmerkia akis. Žinau, kad ji kažką jaučia”.
Gyvenimas tarp slaugos ir iššūkių
Norėdamas būti šalia Thí, vyras uždarė savo mobiliojo ryšio parduotuvę ir perėjo prie nuotolinio darbo — dabar jis dirba prie ligoninės lovos su nešiojamu kompiuteriu. Dalis uždarbio dingo, auga išlaidos, o mažo berniuko priežiūra patikėta seneliams ir draugei. Šis paveikslas atspindi faktą, kad ilgalaikė slauga sukelia ne tik emocinę, bet ir ekonominę naštą šeimai.
Galimybė grąžinti į gimtinę ir realijos
Florianas svarsto pargabenti partnerę į Vietnamą, kur būtų artimesnė šeimai, tačiau medicininis transportas reikalauja specialios įrangos ir nemažų lėšų. Jų minimos sąnaudos siekia maždaug 300 tūkst. eurų, o ligonių kasa atsisakė padengti išlaidas. Nepaisant to, vyras tvirtina: „Thí viską paliko dėl manęs ir atvyko į Vokietiją. Aš dėl jos padaryčiau lygiai tą patį”. Ši istorija primena, kad kritiniais atvejais šeimos sprendimai glaudžiai siejasi su medicinine, teisine ir finansine realybe.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.