Naujas didelio masto JAV mokslininkų tyrimas rodo, kad net lengvai persirgusieji COVID-19 susiduria su ilgesnio laikotarpio padidėjusia rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Rizika išlieka mažiausiai metus po pasveikimo, o didžiausi pavojai apima miokardo infarktą, insultą bei širdies nepakankamumą.
Tyrimo apimtis ir pagrindinės išvados
Tyrėjai lygino beveik 154 tūkst. COVID-19 persirgusių žmonių duomenis su dviem kontrolinėmis grupėmis – kiekvienoje daugiau nei po 5 milijonus žmonių, kurie infekcijos nepatyrė. Pastebėta, kad persirgusiesiems padidėja įvairių širdies ir kraujotakos sistemos sutrikimų rizika: miokardo infarkto tikimybė gali padidėti apie 60 proc., insulto – apie 50 proc., o širdies nepakankamumas – iki 70 proc. Pavojus buvo matomas net tiems, kurie ūminės ligos metu nebuvo hospitalizuoti.
Mokslininkų komentarai ir mechanizmai
Autoriai pažymi, kad tikslūs mechanizmai, kuriais COVID-19 prisideda prie vėlesnių kraujotakos sutrikimų, nėra visiškai aiškūs. Remiantis tyrimo išvadomis, labiausiai tikėtini veiksniai yra uždegiminės reakcijos, kraujagyslių endotelio pažeidimas, padidėjęs krešumo rizikos rodiklių aktyvumas bei galimi miokardito atvejai, kuriuos sukelia virusinė infekcija arba imuninė reakcija.
„Mūsų tyrimas rodo, kad rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis gerokai viršija ūminę COVID-19 fazę.” Šis teiginys pabrėžia, kad pandemijos poveikis sveikatai tęsiasi ilgiau nei pats infekcijos laikotarpis.
Viešosios sveikatos ir klinikinės pasekmės
„Šio tyrimo duomenys kelia daug nerimo. Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje ir taip stipriai karaliauja. O pandemijos pasekmės gali dar labiau pabloginti situaciją. Kardiologai jau įspėjo, kad mirštamumas nuo kraujotakos sistemos ligų vėl auga – esame nublokšti į tai, kas buvo prieš kelerius metus”, – sako gydytojas Svajūnas Barakauskas. Tai reiškia, kad sveikatos priežiūros sistemos turi pasiruošti didesnei pacientų paklausai ir stiprinti prevencines priemones.
Kaip sumažinti riziką ir ką verta stebėti
Kardiologai primena, kad didžiąją dalį širdies ligų rizikos galima sumažinti: koreguoti mitybą, didinti fizinį aktyvumą, atsisakyti rūkymo, reguliuoti kraujospūdį ir gliukozę kraujyje.
Rekomenduojami tyrimai – lipidograma bei didelio jautrumo C reaktyvinio baltymo (CRP) nustatymas, kurie padeda įvertinti aterosklerozės ir uždegimo riziką. Taip pat pravartu stebėti širdies ritmą, atkreipti dėmesį į dusulį, krūtinės skausmą ar staigų nuovargį ir laiku kreiptis į gydytoją.
Prevencijos strategijoje svarbi ir psichikos sveikata: lėtinis stresas skatina uždegimą ir gali didinti riziką. Dėl to rekomenduojama mokytis streso valdymo, užtikrinti pakankamą miego kiekį bei palaikyti socialinį ryšį bei gydytojų priežiūrą.
Išvados
Tyrimas primena, kad COVID-19 pasekmės gali būti platesnės ir ilgalaikės. Net jei liga praėjo lengvai, verta neignoruoti profilaktinių sveikatos patikrinimų ir aktyviai mažinti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius. Ankstyva diagnostika ir gyvenimo būdo pokyčiai gali ženkliai sumažinti tolimesnių komplikacijų tikimybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.