Šiltuoju sezonu dažnai išryškėja ilgai slėptos sąnarių problemos: pamačius didesnį fizinį krūvį ar imantis neįprastos veiklos, daugelis pajunta skausmą, patinimą ar diskomfortą. Kineziterapeutė Milda Šiupšinskienė paaiškina, kad dažnas žmonių elgesys – vengiant judėti manyti, jog taip „taupome“ sąnarius – iš tikrųjų gali pakenkti ilgalaikei jų sveikatai.
Inaktyvumas kartais kenkia labiau nei per didelis krūvis
Dažniausi simptomai sąnarių srityje yra skausmas, paraudimas, patinimas ir ribotas judesys. Svarbu suprasti, kad „sąnarių problema“ dažnai apima ir aplinkinius audinius: tepalinius maišelius, raiščius, sausgysles bei jų prisitvirtinimo vietas. Be to, skausmą kartais gali sukelti netoliese esančių struktūrų, pavyzdžiui, stuburo nervinių šaknelių dirginimas.
„Jeigu esame neaktyvūs, sėslūs, atrodo, kad „taupome“ sąnarius, tačiau priešingai – juose medžiagų apykaita tampa ne tokia gera, o raumenys – ne tokie išlavinti, kad padėtų sąnariams judant“, – paaiškina gydytoja.
Žemo fizinio aktyvumo žmonių raiščiai, raumenys, sausgyslės ir fascijos yra mažiau pritaikyti judesiams, todėl vasaros ar atostogų metu padidintas aktyvumas gali atskleisti nemalonius simptomus. Tuo pačiu, aktyvūs žmonės taip pat gali patirti problemų, jei krūvis yra per didelis arba neteisingai paskirstytas.
„Esant labai dideliam fiziniam krūviui kartais nukenčia raiščiai, sausgyslės. Svarbu abiem atvejais rasti judamojo aparato disbalanso priežastis ir imtis veiksmų joms koreguoti, kad patirtos traumos nenuvestų prie tolesnių pakitimų pačiuose sąnariuose“, – sako M. Šiupšinskienė.
Praktiniai patarimai sąnarių priežiūrai
Gera sąnarių būklė reikalauja tiek nuoseklumo, tiek visapusiško požiūrio: reguliarus fizinis aktyvumas, pakankamas skysčių vartojimas, subalansuota mityba ir emocinė gerovė. Vanduo itin svarbus – dehidratacija veikia ne tik bendrą savijautą, bet ir sąnarių bei jungiamojo audinio funkciją.
„Svarbu, kad mitybos racione netrūktų vitaminų ir mineralų, maisto racionas būtų kuo natūralesnis, jame netrūktų omega-3 ir omega-6 riebiųjų rūgščių pusiausvyros, vitamino D3, kurio šaltiniu gali būti ir UVB spinduliai arba maistas tamsiuoju metų laiku“, – pataria kineziterapeutė.
Praktiniai žingsniai: didinkite krūvį palaipsniui, įtraukite mankštą su tempimo ir mobilumo pratimais, stiprinkite giliuosius raumenis (pilvo preso, nugaros ir sėdmenų), venkite ilgų statinių pozų ir įsitikinkite, kad atliekate tinkamą apšilimą prieš intensyvesnę veiklą. Specialūs pratimai parengia ne tik raumenis, bet ir sausgysles ar fascijas, kurių prisitaikymui reikia daugiau laiko.
„Mūsų sąnariai sukurti judėti, nebūtinai tai turi būti kažkas specialaus – labai svarbu judant patirti džiaugsmą ir mėgautis judesių įvairove. O paprasta mankšta su keliais tempimo ir mobilumo pratimais bei keliais pratimais pilvo presui, sėdmenims pabudins raumenis ryte ar ilgiau pasėdėjus darbe, parengs didesniam fiziniam krūviui“, – pataria gydytoja M. Šiupšinskienė.
Jei skausmas išlieka, stiprus patinimas ar judesio apribojimas, verta kreiptis į specialistą: kineziterapeutą ar gydytoją, kad būtų nustatyta priežastis ir sudarytas individualus gydymo bei profilaktikos planas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.