Pasaulyje ir Lietuvoje sparčiai daugėja nutukusių žmonių, o šiuos pokyčius stipriai paveikė pastarųjų metų gyvenimo būdo pasikeitimai. Gydytojas gastroenterologas Andrius Kederys primena, kad nutukimas nėra vien tik prasta mityba: tai kompleksinė būklė, kuriai įtakos turi tiek genetika, tiek organų funkcijos, tiek socialiniai bei elgesio veiksniai.
Ką reiškia kūno masės indeksas ir kaip jį vertinti
Nutukimas įvertinamas pagal kūno masės indeksą (KMI), apskaičiuojamą svorį padalijus iš ūgio kvadrato. „Normalaus svorio [kūno masės indeksas] būna tarp 18,5 ir 25. Mažesnis nei 18,5 KMI rodo nepakankamą svorį, o didesnis nei 25 – [antsvorį]. Kai KMI rodiklis viršija 30, jau kalbame apie nutukimą. Esant KMI 30–34,9, nustatomas pirmo laipsnio, 35–39,9 – antro laipsnio, o didesniam nei 40 – trečio laipsnio [nutukimas]. Taip pat vertinama liemens apimtis bei liemens ir klubų santykis nustatant nutukimo tipą”, – sako A. Kederys. Šie rodikliai padeda įvertinti riziką ir pasirinkti tinkamiausią gydymo strategiją.
Priežastys: genai, ligos, gyvenimo būdas ir socialiniai faktoriai
Be akivaizdžių per didelės kalorijų apimties ir mažo fizinio aktyvumo, nutukimą gali lemti įvairios priežastys. Genetinės mutacijos bei tam tikrų organų – pavyzdžiui, skydliaukės ar kasos – ligos gali žymiai apsunkinti svorio kontrolę. Kai nutukimas susijęs su genetinėmis ligomis, mityba gali mažai paveikti žmogaus svorį, todėl gydymas dažnai reikalauja specializuotų priemonių.
Taip pat reikšmės turi medikamentai, stresas, miegas, ekonominės sąlygos ir urbanistinė aplinka: gyventi rajone be šaligatvių ar saugių vietų judėjimui mažina fizinį aktyvumą. COVID-19 pandemija dar labiau išryškino riziką – nuotolinis darbas ir mažesnis judėjimas kartu su lengvai prieinama užkandžių kultūra prisidėjo prie svorio augimo.
Pasekmės ir gydymo galimybės
„Didžiausią žalą patiria nutukusio žmogaus širdies ir kraujagyslių sistema, didėja miokardo infarkto ir insulto rizika.
Esant didesnei kūno masei, žalojami ir greičiau dėvisi sąnariai. Be abejonės, dėl nutukimo kenčia ir virškinamasis traktas.
Nutukus dažnai diagnozuojamas kepenų ir kasos riebėjimas, prastėja šių organų veikla. Pasaulyje vis dažniau diagnozuojama nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga. Vystantis kasos suriebėjimui, prastėja virškinimo fermentų veikla. Taip pat, didėjant kūno svoriui, didėja rizika sirgti cukriniu diabetu”, – sako A. Kederys.
Gydymas gali apimti gyvensenos pokyčius, medicinines intervencijas ir chirurgines procedūras. Kai kuriais atvejais svarstomos ir mokestinės priemonės ar kitos visuomeninės strategijos, skatinančios sveikesnį pasirinkimą. Chirurginės galimybės – skrandžio žiedas, skrandžio mažinimo arba atjungimo operacijos – aptariamos kartu su pacientu. „Operacijos tipą gydytojas aptaria kartu su pacientu. Siekiant išvengti persivalgymo, gali būti naudojamas skrandžio žiedas, atliekama skrandžio mažinimo arba atjungimo operacija. Taip pat yra ir endoskopinių nutukimo gydymo galimybių, taikant minimalią invaziją – įvedant skrandžio balioną”, – aiškina A. Kederys.
Prevencija nuo mažų dienų
Prevencija yra kertinis akmuo: svarbu diegti taisyklingos mitybos ir fizinio aktyvumo įpročius vaikystėje. „Vienintelis kelias apsaugoti nuo nutukimo nuo mažens – diegti taisyklingos mitybos pagrindus vaikams nuo vaikystės. Šeimoje turėtų būti rodomas pavyzdys, kas yra reguliari sveika mityba bei kodėl fizinis aktyvumas – būtinas”, – sako A. Kederys. Be to, nustačius riziką arba kylančias sveikatos problemas, verta kreiptis į specialistus: gydytoją, dietologą ar fizinės reabilitacijos specialistą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.