Atėjus šiltajam sezonui ir leidžiantis prie ežerų ar tvenkinių žmonės dažnai susiduria ne tik su karščiu ar uodais, bet ir su mažais parazitais – vandens paukščių šistosomų lervomis, vadinamomis cerkarijomis. Šios pailgos lervos išsiskiria iš tam tikrų sraigių ir koncentravęsi vandens paviršiuje aktyviai reaguoja į judesį, šešėlį ar šilumą. Deja, jų „ataka“ žmogui sukelia nemalonius odos simptomus, kuriuos svarbu atpažinti ir tinkamai gydyti.
Kaip vystosi parazito gyvavimo ciklas ir kodėl kenčia žmonės
Šistosomos – parazitai, kurių dalis rūšių gyvena vandens paukščių organizmuose, o kaip tarpinis šeimininkas dažnai dalyvauja tam tikros sraigės. Iš paukščių išmatų į vandenį patenka kiaušinėliai, iš kurių išsirita lervutės (miracidijos) ir apie parą ieško sraigių. Sraigės kūne lervos bręsta nuo kelių savaičių iki mėnesių, dauginasi ir galiausiai išsiveržia paskutinė stadija – cerkarijos. Jos gausiai kaupiasi požeminiuose ar sekluose vandens sluoksniuose, kur 1 ml vandens masiškai gali būti tūkstančiai cerkarijų.
Apie parazitus taip aiškina parazitologijos specialistė Daiva Veitienė: “Šistosomos – įdomūs gyvūnai. Patinėliai visą gyvenimą nešioja patelę tam tikroje pilvinėje vagelėje, dar galima vaizdžiai išsireikšti – savo glėbyje. Taip abiem draugiškai begyvenant paukščių kraujagyslių sistemoje, patelės produkuoja kiaušinėlius”, – paaiškina D. Veitienė.
Simptomai ir eiga
Įsiskverbimo vietoje oda pradeda niežėti ir dilgčioti per kelias minutes; jautresniems žmonėms pojūčiai gali būti intensyvesni. Per pirmą parą atsiranda mažos raudonos dėmelės, kurios virsta 3–8 mm skersmens niežtinčiais papulėmis. Gali formuotis pustulės, jei prisidės bakterinė infekcija. Paprastai ūmūs simptomai trunka 4–10 dienų, o pigmentinės dėmelės gali likti dar trumpą laiką.
Kirtimai pakartotinai susidūrus su cerkarijomis būna ryškesni: gali prasidėti difuzinė edema, limfmazgių padidėjimas, bendriniai simptomai – pykinimas, viduriavimas, karščiavimas.
Mažiausiai rizikos sąmonėje turi vaikai – jie braidžioja sekliuose vandenyse, kur cerkarijų koncentracija būna didžiausia, todėl dažniau patiria sunkesnes reakcijas.
Prevencija ir praktiniai patarimai
Visų pirma, verta vengti braidžioti sekluose su daug sraigių arba tose vietose, kur pastebimos paukščių guotys. Po maudynių svarbu stipriai nusitrynus rankšluosčiu nuvalyti odą ir, jei įmanoma, nusiprausti muiluoto karšto vandens srove. Odos valymas spiritiniu tirpalu prieš maudynes ir po jų gali padėti sumažinti riziką, tačiau tai nėra garantija.
Reiktų atkreipti dėmesį ir į naudojamus apsauginius kremus: kremai, kurių pagrindas yra augalinis aliejus ir kuriuose yra daug nesočiųjų riebiųjų rūgščių, gali viliojančiai veikti cerkarijas. Tuo tarpu produktai, kurių sudėtyje yra dimetikonų ar silikoninių aliejų, dažnai yra mažiau patrauklūs parazitams ir gali geriau apsaugoti odą. Taip pat kai kurie vandeniui atsparūs apsauginiai kremai gali suteikti papildomą barjerą.
Jeigu po kontakto su ežero ar tvenkinio vandeniu atsiranda stiprus niežulys, pakitusi odos išvaizda ar bendriniai simptomai, rekomenduojama kreiptis į gydytoją – ypač jei uždegiminiai reiškiniai progresuoja arba prisijungia bakterinė infekcija.
Atsargumas prie vandens ir žinojimas apie cerkarijų elgseną padeda sumažinti riziką ir išlaikyti vasaros pramogas saugias.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.