Pokovidinis sindromas — tai būklė, kai po persirgimo COVID-19, praėjus mažiausiai 28 dienoms, išlieka arba atsiranda nauji simptomai, kurių nepaaiškina kita liga. Vidaus ligų gydytoja Ausma Norkutė atkreipia dėmesį, kad liekamųjų reiškinių spektras labai platus, o jų trukmė ir intensyvumas gali ženkliai skirtis tarp pacientų. Net ir lengvai persirgę asmenys kartais susiduria su ilgalaikėmis problemomis, dėl kurių suprastėja gyvenimo kokybė.
Kas dažniausiai susiduria su pokovidiniu sindromu?
Gydytoja pateikia atkreipiamą statistiką: „5–20 proc. persirgusių COVID-19 liekamuosius reiškinius jaučia ilgiau nei 4 savaites, tačiau 65 proc. atvejų jie trunka ilgiau nei 6 mėnesius. Persirgus sunkia forma, šis sindromas pasireiškia dažniau, tačiau tai nėra taisyklė, nes jis nustatomas ir lengva ar net besimptome infekcija sirgusiems pacientams. Įvairių tyrimų duomenimis, apie 80 proc. pokovidiniu sindromu sergančių žmonių yra 30–59 metų amžiaus moterys, kurios iki užsikrėtimo COVID-19 buvo fiziškai aktyvios ir neturėjo jokių gretutinių ligų“.
Tokia pasiskirstymo tendencija skatina giliau tirti imuninės reakcijos ir hormoninių pokyčių vaidmenį. Reikia pabrėžti, kad amžius ar anksčiau buvusi gera fizinė forma negarantuoja, jog komplikacijos nepasireikš — todėl svarbu stebėti sveikatą po infekcijos.
Dažniausi simptomai
Pacientai dažnai skundžiasi nuolatiniu nuovargiu, raumenų ir galvos skausmais, lėtiniu kosuliu, dusuliu, nerimu bei sutrikusia miego kokybe. Taip pat dažnai minimas pažintinių funkcijų silpimas: „Pokovidinis sindromas pasireiškia ir vadinamuoju „brain fog“ (liet. „smegenų rūku“), dėl kurio persirgusiems sunku išlaikyti dėmesio koncentraciją, atlikti kelias užduotis vienu metu, vargina išsiblaškymas ir suprastėjusios atminties problemos“.
Kaip galima paspartinti atsistatymą?
Pasak gydytojos, greitesniam atsigavimui svarbi subalansuota, vitaminais ir mikroelementais praturtinta mityba bei palaipsniui didinamas fizinis aktyvumas. Pradėti rekomenduojama nuo lengvų apkrovų, pavyzdžiui, reguliarių pasivaikščiojimų, kartu įtraukiant kvėpavimo gimnastiką ir pakankamą poilsį.
„Atsigavimo po COVID-19 procesą paspartinti gali vitaminai B, C ir D bei mikroelementai, pavyzdžiui, cinkas. Jis, mokslinių tyrimų duomenimis, padeda žymiai greičiau atsistatyti prarastiems uoslės pojūčiams“, – teigia A. Norkutė.
Be fizinio ir mitybinio palaikymo, svarbu rūpintis psichine sveikata: skirti laiko mėgstamai veiklai, palaikyti socialinius ryšius ir, jei reikia, kreiptis į specialistus dėl psichologinės pagalbos.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Negalima ignoruoti užsitęsusių ar stiprėjančių simptomų. Gydytoja įspėja, kad kartais net po lengvos ligos gali išsivystyti rimtesni pažeidimai, pavyzdžiui, širdies raumens pakitimai, periferinių nervų pažeidimai ar plaučių fibrozė. Laiku suteikta profesionali pagalba sumažina komplikacijų riziką.
„Ištyrimo programa „Mini“ patariama pasinaudoti visiems persirgusiems COVID-19, net jeigu šiuo metu neturi jokių nusiskundimų sveikata. „Midi“ programa rekomenduojama tiems, kurie jaučia įvairius pokovidinio sindromo simptomus, o pati išsamiausia – „Maxi“ – programa padeda ne tik įvertinti bendrą sveikatos būklę, bet ištirti ir dėl dažniausių komplikacijų“, – teigia A. Norkutė. Profilaktiniai tyrimai ir profesionali konsultacija padeda laiku nustatyti paslėptus sutrikimus ir sudaryti individualų gydymo bei atsistatymo planą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.