Krašto apsaugos ministerija (KAM) ketina aprūpinti Lietuvos kariuomenę šarvinėmis liemenėmis, netaikydama įprastų viešųjų pirkimų procedūrų. Ministerija teikia Vyriausybei prašymą leisti išimtį, kuri, pasak jos, grindžiama Europos Sąjungos sutartyje numatyta galimybe valstybei narei imtis priemonių, reikalingų apsaugoti gyvybiniams saugumo interesams, susijusiems su ginklais ir karinės paskirties medžiagomis.
Kas motyvuoja sprendimą
KAM argumentuoja, kad šios išimties taikymu siekiama „apsaugoti esminį valstybės gyvybinį saugumo interesą – stiprinti Lietuvos kariuomenės kovinę galią atsižvelgiant į saugumo situaciją regione. Tai lemia poreikį imtis skubių veiksmų, norint aprūpinti kariuomenę šarvinėmis liemenėmis, apsaugančiomis karių gyvybes ir užtikrinančiomis saugumą“, – rašoma projekto teikime. Ministerija nurodo, jog planuojama įsigyti ne mažiau nei 12 tūkst. šarvinių liemenių komplektų, kurių apsaugos klasė atitiks itin aukštą IV lygį pagal JAV Teisingumo departamento Nacionalinio teisingumo instituto nustatytą standartą.
Kaip pagrindinį tiekėją ministerija mini įmonę „Safariland Lithuania“, kuri, pasak KAM, turi technologinius pajėgumus gaminti reikiamos klasės liemenes Lietuvoje. Tokia gamyba, teigia ministerija, užtikrintų trumpesnes tiekimo grandines, galimybę pritaikyti įrangą pagal vietinius poreikius ir operatyvų priežiūros bei atnaujinimo procesą, ypač krizių ar mobilizacijos metu, kai tarptautinės tiekimo grandinės gali būti sutrikdytos.
Kontrolė, rizikos ir teisiniai klausimai
Projektas susilaukė pastabų: pavasarį jį kritikavo Teisingumo ministerija ir Konkurencijos taryba. Taryba pažymėjo, kad KAM argumentai dėl trumpų tiekimo grandinių yra bendro pobūdžio ir galėtų pateikti pretekstą daugeliui pirkimų be konkurso. Ji taip pat rekomendavo aiškiau nurodyti, kiek gamybos procesų iš tiesų vyktų Lietuvos teritorijoje ir kiek tiekimas priklausytų nuo užsienio komponentų.
Be to, viešojoje erdvėje keliamas dėmesys ir „Safariland Lithuania“ nuosavybės struktūrai: registrų duomenimis, įmonės akcijos priklauso Nyderlanduose registruotai bendrovei, o ši – Honkonge registruotai grupei, kurios galutinis naudos gavėjas nurodomas kaip JAV verslininkas Warrenas Kandersas.
KAM teigia, kad kompetentingos institucijos neįžvelgia nacionalinio saugumo grėsmės dėl šio tiekėjo.
Ministerijos atstovai taip pat pabrėžia, kad „Planuojamos lėšos liemenėms įsigyti yra riboto naudojimo informacija ir ji nėra viešintina“. Kritikai atsako, kad skaidrumas ir konkurencija yra svarbūs viešųjų išteklių valdymo principai, o išimčių taikymas reikalauja aiškaus ir argumentuoto pagrindimo, kurį, esant poreikiui, galėtų vertinti ir Europos Komisija.
Galutinis sprendimas priklausys nuo Vyriausybės vertinimo: jis nulems, ar prioritetas bus suteiktas greitam ir lokaliam aprūpinimui, ar viešosios konkurencijos principams ir platesniam tiekėjų ratui. Diskusija atspindi platesnį klausimą – kaip suderinti nacionalinio saugumo reikalavimus su viešųjų pirkimų skaidrumu ir konkurencija.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.