Moterų kūnuose slypi daug individualių reakcijų, kurias mokslas dar pilnai neišaiškino. Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose masiškai pradėta dalintis panašiomis istorijomis: kai kurioms moterims pakanka vos prisiliesti prie spenelio, kad staiga iškiltų intensyvūs emociniai pojūčiai – liūdesys, nerimas ar kaltė. Daugeliui ši patirtis buvo ilgą laiką asmeninė ir nesuprantama, kol socialiniai tinklai atskleidė, jog tai nėra vienetinis reiškinys.
Kas yra „liūdnų spenelių sindromas“?
Apibūdinimas „liūdnų spenelių sindromas“ (angl. Sad Nipple Syndrome) apima staigų emocinį nuosmukį ar nerimą, atsirandantį po spenelių ar krūtų stimuliacijos. Mokslinių tyrimų šia tema šiuo metu labai nedaug, tad daug informacijos yra anekdotinė arba gauta iš pacientų pasakojimų. Tačiau intymių sveikatos specialistų praktikoje vis dažniau pasitaiko panašių atvejų, o vienas socialiniame tinkle pasirodęs įrašas sulaukė milijoninių peržiūrų ir daug komentarų, kuriuose moterys pripažino patiriančios identiškus pojūčius.
Specialistai pastebi sąsajas su jau žinoma būkle D-MER (Dysphoric Milk Ejection Reflex), kuri pasitaiko žindymo metu: pienui išsiskiriant moterims gali atsirasti staigus liūdesys ar nerimas. Tai rodo, kad spenelių stimuliacija gali būti susijusi su tam tikrais biologiniais mechanizmais, kurių poveikis emocijoms dar nėra pilnai suprantamas.
Ką sako specialistai?
Intymios sveikatos ekspertė dr. Susanna Unsworth atkreipė dėmesį, kad nors pati iki šiol su tokiu reiškiniu savo praktikoje nesusidūrė, ją nustebino, kiek daug moterų apibūdina panašius pojūčius. Ji pažymėjo: „Moterys apibūdina netikėtai atsirandantį liūdesį, nerimą, kaltės jausmą, ilgesį namams ar net nuojautą, kad netrukus įvyks kažkas blogo“, – aiškino specialistė.
Taip pat pažymima biologinė hipotezė: „Yra žinoma, kad spenelių ir krūtų stimuliacija veikia [oksitocino](https://www.alfa.lt/zyma/oksitocinas) kiekį [organizme](https://www.alfa.lt/zyma/moter%C5%B3%20organizmas), todėl visiškai tikėtina, kad kai kuriems žmonėms tai gali sukelti ir emocines reakcijas“, – aiškino ji.
Ši mintis nurodo galimą hormonų ir nervų sistemos tarpusavio ryšį, dėl kurio atsiranda netikėtos emocijos.
Kodėl vienos jaučia, o kitos ne?
Vienareikšmio atsakymo nėra. Įtakos gali turėti individualus nervų sistemos jautrumas, ankstesnės patirtys (įskaitant traumas), streso lygis ir hormoninė aplinka. Panašūs individualūs skirtumai matomi ir kitose hormonų jautrumo būklėse, pavyzdžiui priešmenstruacinio sindromo atvejais, kai žmonės su panašiais hormonų pokyčiais patiria labai skirtingas emocines reakcijas.
Ką daryti, jei tai jums kelia nerimą?
Kol kas specifinio gydymo nėra, nes reiškinys menkai ištirtas. Specialistai rekomenduoja stebėti, kokiomis aplinkybėmis pojūčiai prasideda, vengti provokuojančių dirgiklių (tam tikrų drabužių ar stimuliacijos), taikyti atsipalaidavimo ir kvėpavimo technikas. Jeigu simptomai kelia reikšmingą diskomfortą ar trikdo kasdienį gyvenimą, gali būti naudinga kreiptis į psichologą ar išbandyti kognityvinę elgesio terapiją. Gydymo strategija dažnai būna individuali, derinanti psichologinį palaikymą ir gyvenimo būdo korekcijas.
Visuomenės atvirumas ir socialinių tinklų diskusijos padeda atpažinti tokius reiškinius ir skatina daugiau mokslinių tyrimų, kurie leistų geriau suprasti fiziologinius ir psichologinius mechanizmus bei pasiūlyti veiksmingesnes pagalbos priemones.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.