Galvos svaigimas – dažnas simptomas, kuris gali būti susijęs su kraujospūdžio sutrikimais ir netinkamu vaistų vartojimu. Lietuvos galvos skausmų specialistų asociacijos pirmininkas, neurologas, profesorius Antanas Vaitkus atkreipia dėmesį, kad kartais būtent vaistai gali sukelti galvos svaigimą, nors pacientai nuolat juos vartoja. Tai yra svarbus aspektas, kurį dažnai pamiršta tiek pacientai, tiek gydytojai.
Kaip teisingai matuoti kraujospūdį?
Profesorius pabrėžia, kad kraujo spaudimą mažinantys vaistai neretai skiriami pernelyg lengvai, be išsamaus paciento būklės įvertinimo. Kraujo spaudimas žmogui kinta su amžiumi dėl kraujagyslių elastingumo pokyčių, todėl labai svarbu ne tik reguliuoti spaudimą, bet ir nustatyti aukšto kraujospūdžio priežastis. „Būtina prisiminti, kad kraujagyslių elastingumas su amžiumi negali nesikeisti. Labai svarbu, kad krauju būtų aprūpinamos mūsų galvos smegenys“, – sako profesorius.
Be to, svarbu žinoti, kad kraujospūdį reikia matuoti ne tik sėdint ar gulint, bet ir stovint, ypač jei jaučiamas galvos svaigimas. Matavimas stovint po 5 minučių ramybės leidžia įvertinti galimus spaudimo kritimus, kurie gali būti rimtas ženklas, signalizuojantis apie sveikatos problemas.
Galvos svaigimas ir jo pasekmės sveikatai
Galvos svaigimas dažnai kyla dėl nepakankamos smegenų kraujotakos, kurią gali sukelti netinkamai parinkti ar vartojami vaistai. Tokiais atvejais gali blogėti pažintinės funkcijos, o žemas kraujospūdis yra nepriklausomas demencijos rizikos veiksnys. Tai reiškia, kad smegenų žievėje esančios arterijos negauna pakankamai kraujo, kas ilgainiui gali lemti sunkius neurologinius sutrikimus.
Profesorius A. Vaitkus taip pat pabrėžia, kad ne tik gydytojų išrašyti vaistai, bet ir pacientų savarankiškai vartojami maisto papildai bei vitaminai gali turėti neigiamą poveikį kraujagyslių būklei. Kadangi tokių papildų poveikis gydytojo elektroninėje sveikatos kortelėje dažnai nebūna matomas, svarbu, kad pacientas informuotų gydytoją apie visus vartojamus preparatus.
Kada galvos svaigimas gali būti pavojingas?
Dažnas arba ūmus galvos svaigimas gali būti stiprus signalas kreiptis į gydytoją. Jei svaigimo pojūtis yra sukamojo pobūdžio, sustiprėja keičiant kūno padėtį ar sukant galvą, tikėtina, kad tai susiję su vidinės ausies aparatu. Tačiau ūmus svaigimas, kuris sukelia pykinimą ir silpnumą, gali būti ir rimtesnių smegenų kraujotakos sutrikimų požymis.
Profesorius ragina neišsigąsti, bet neatidėlioti apsilankymo pas gydytoją, ypač jei galvos svaigimas yra stiprus ir trukdo judėti. Skubios medicininės pagalbos specialistas gali tiksliai įvertinti simptomus ir nustatyti tinkamą gydymą, taip užkertant kelią galimoms komplikacijoms.
Išvados
Teisingas kraujospūdžio matavimas ir profilaktinė sveikatos priežiūra vaidina svarbų vaidmenį galvos svaigimo prevencijoje ir bendros savijautos gerinime. Svarbu ne tik reguliariai stebėti kraujospūdį, bet ir įvertinti galimus šalutinius vaistų ar papildų poveikius. Taip pat būtina atkreipti dėmesį į galvos svaigimo simptomus ir nepraleisti momento, kai reikalinga medicininė pagalba.
Įsisąmoninus šiuos principus ir atidžiai vertinant savo sveikatos būklę galima ženkliai sumažinti komplikacijų riziką, taip pat užkirsti kelią rimtoms neurologinėms ligoms bei išsaugoti gerą gyvenimo kokybę ilgesniam laikui.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.